Jau metai, kai dirba naujai išrinktas seimas. Metus dirba ir Andriaus Kubiliaus vadovaujama vyriausybė. Šie metai pasižymėjo nevienareikšmiškai vertinamu mokesčių didinimu, išmokų ir atlyginimų mažinimu. Auga žmonių nepasitikėjimas Seimu ir Vyriausybe. O kokie darbo metai buvo seimo nariams? Kalbiname Darbo partijos pirmininko pavaduotoją, seimo Audito komiteto pirmininkę Loretą Graužinienę.
– Kokie buvo pirmieji naujo seimo darbo metai?
– Metai buvo liūdni. Nuo praėjusių metų gruodžio priimta daug neteisingų sprendimų. Jau matome šių sprendimų pasekmes. Buvo kosmetinių bandymų taisyti padėtį, bet apčiuopiamos naudos nėra. Pažiūrėjus į naują biudžetą liūdna – nesimato socialinės teisybės. Mes Audito komitete labai atidžiai išnagrinėjom biudžetą ir šių metų lėšų panaudojimą ministerijose, joms pavaldžiose institucijose. Matom, kad taupymo ten nėra, kenčia tik žemiausios grandys. Paprastiems žmonėms mažinami atlyginimai, jie atleidžiami. O politinio pasitikėjimo tarnautojų skaičius auga. Ministrams reikia daugiau patarėjų, kurių kompetencija kartais labai abejotina. Jei ministrai gali pasisamdyti jaunų gražių merginų patarinėti, tai ta ministerija turbūt neblogai gyvena. Bet kažkodėl blogai gyvena mūsų Lietuvos žmonės. Tai raštu buvo pateikta Seimo valdybai, Vyriausybei. Bet reakcija – nulinė. Aš mačiau galimybes valstybės biudžete atrasti du milijardus litų, kurių reikėjo Sodros biudžetui. Yra eilė visokių valstybinių programų, kurios jokios naudos neduoda.
– Minėjote, kad įstatymai netobuli. Ar jie ruošiami nekompetentingai?
– Pirmiausia iš ministerijų ateina labai nekokybiški įstatymai. Valdymo reforma viską sujaukė. Atleido valstybės sekretorius, priėmė politinio pasitikėjimo viceministrus. Nebėra jokio ministerijų koordinavimo priimant įstatymus. Pavyzdžiui, „Saulėlydžio“ komisija pateikė įstatymo projektą, pagal kurį įmonių direktoriai vietoj darbo santykių turėtų sutartinius santykius. Tačiau iki tol Sodra neskaičiavo, kiek neteks jos biudžetas dėl šio įstatymo. Atlikus paskaičiavimus, paaiškėjo, kad Sodra netektų 270 milijonų litų. Tai akivaizdžiai rodo, kad dešinė nežino, ką daro kairė. Tai apie kokį valdymą mes galime kalbėti? Šis pavyzdys rodo, kiek neatsakingai į viską žiūrima. Tai nekompetencija. Ar nesuprantama, kad tai kenkimas valstybei? Visi džiaugiasi, kad ateina Kinijos investicijos. Bet tai ne valstybės investicijos. Tai smulkūs verslininkai. Bet jie ateina ne pelno užsidirbti, o užimti teritorijų. O mūsų verslas keliasi į Afriką. Mūsų yra tik trys milijonai, kiek žmonių dar emigruos. Mes paskęsim tarp kitų. Galvoti reikia kaip Lietuvai išlikti kaip valstybei.
– Bet ar nėra priemonių pažaboti kenkimui?
– Premjeras neklauso ir negirdi. Vienintelis žmogus dešinėje pusėje bando įsiklausyti – seimo pirmininkė Irena Degutienė. Ji yra šiek tiek daugiau pragmatiškas žmogus. Arba dešinė pusė turi pasikeisti premjerą arba mes gyvensime viską planuodami tik pusei metų į priekį. Jeigu mes taip gyvensim tris metus, tai nežinau, kas po to bus Lietuvoje. Pernai pagrindinis premjero tikslas buvo gelbėti bankus. Ir praktiškai jis dirbo nesistengdamas išsaugoti verslą, gamybą, darbo vietas, bet išsaugoti bankus. Bankus išsaugojo, bet nebeliko nei verslo, nei darbo vietų.
– Artėja Kalėdos, Nauji metai. Ką norėtumėt palinkėti ukmergiškiams?
– Norėčiau palinkėti kiekvienam pakovoti už save. Žmonių turi nekaustyti baimė. Jeigu žmonės tylės, jie bus vis labiau skriaudžiami. Jie turi kovoti dėl savęs, dėl savo anūkų ateities. Nesakau, kad turi būti riaušės. Viešo žodžio taikus išsakymas politikams yra be galo svarbus. Linkiu vilties, tikėjimo, garbingos kovos. Sveikatos, laimės visiems. Jeigu žmogus sveikas, šeimoje viskas tvarkoje, tai ir visi sunkumai po truputį įveikiami.
