Ukmergiškis Nerijus Dambauskas, policijos kompiuterinių sistemų administratorius ir fotografas, tris savaites praleido Amerikoje. Į užjūrį Nerijus skrido su tėčiu Leonu, mama Vladislava ir vyresniąja dukra Monika. Žmona Kristina šįkart liko Lietuvoje, nes kaip tik tuo metu jaunesnioji Nerijaus dukra Teresė laikė abitūros egzaminus. Skrydis iš Rygos į J. F. Kenedžio oro uostą truko 8 su puse valandos. Nerijus Amerikoje pabūvojo pirmą kartą gyvenime. Dambauskų šeimos lankymosi JAV tikslas – šventinis. Jie dalyvavo Nerijaus sesers Linos, Niujorke gyvenančios jau 13 metų, dukters Agnės vestuvėse. Mediciną studijuojanti Agnė ištekėjo už kinų kilmės amerikiečio Džefo.
Tuoktuvės – katedroje iš „Krikštatėvio“
Tradiciškai vestuves Amerikoje rengia jaunųjų tėvai. Kviečiami visi giminaičiai ir būtinai tie žmonės, kurių vestuvėse patiems jauniesiems ar bet kuriam kitam iš artimųjų yra tekę dalyvauti. Nerijaus krikštaduktės vestuvių puotoje dalyvavo 300 svečių. Remiantis kiniečių tradicija, vestuvėms palankiausia diena yra antradienis.
Agnė ir Džefas tuokėsi įžymioje Šv. Patriko katedroje Manhatane. Belaukdamas atvykstant jaunųjų, Nerijus susipažino su priešais katedrą gyvenančiu senuku. Senukas papasakojo, kad šioje katedros filmuotos garsusiojo filmo „Krikštatėvis“ scenos, kad visai šalia šventyklos gyvena Holivudo žvaigždės aktoriai Alekas Boldvinas ir Robertas De Niro, režisierius Martinas Skorsezė.
Vestuvių puota vyko taip pat Manhetene, nuostabiai išpuoštoje milžiniškoje pokylių salėje. Nerijų kiek nustebino tai, kad visi svečiai vyrai į švarką segasi gyvas gėles.
Niujorkas – tai Manhatanas
Pasak Nerijaus, jam nauja buvo sužinoti, kad patys amerikiečiai Niujorku vadina tik Manhataną. Bruklinas, Bronksas, Kvinsas, Harlemas, Braiton Byčas ir kiti priemiesčiai Niujorku nelaikomi. Kelionė metro iš Bruklino, kur gyvena Nerijaus sesuo, iki Centrinio parko trunka valandą.
Niujorkas – imigrantų miestas.Galbūt todėl, kad gatvės pilnos skirtingų tautybių, rasių žmonių, visi yra labai draugiški ir tolerantiški, mielai bendraujantys. Pamatę, pavyzdžiui, neįprastą užrašą ant marškinėlių, jie nesidrovi prieti, užkalbinti, paklausti, ką tai reiškia. Nerijus juokauja, kad ten reikia būti atsargiam, renkantis marškinėlius. Tolerancija pasireiškia tuo, kad, skirtingai nuo kai kurių Europos šalių, į imigrantą niekas nežiūri paniekinamai ir iš aukšto. Niekas niekuo nesistebi.
Lietuva – maža šalis Centrinėje Europoje
Išgirdę nepažįstamą kalbą, niujorkiečiai susidomės ir visada paklaus, iš kokios šalies esi atvykęs. Pasakyti „Lietuva“ nieko amerikečiui nereiškia, jie nežino tokios valstybės. Iš pradžių Nerijus bandė aiškinti, kad tai yra maža šalis Rytų Europoje. Niujorkiečiui tada viskas pasidaro aišku – Rusija. Kad nereikėtų dėstyti Lietuvos istorijos peripetijų, vėliau Nerijus „Rytų“ pakeitė į „maža šalis Centrinėje Europoje“. Asociacijos su Rusija baigėsi.
Iš tiesų Nerijui tiko, kad Lietuvos Niujorke nežino: „Čia lietuvaičiai dar „neprisidirbę“, „nepasižymėję“. Daug kur Europoje lietuviai yra susigadinę savo reputaciją: Niujorke nėra to neigiamo šleifo“.
Kartą teatre Dambauskai sėdėjo šalia afroamerikiečių šeimos. Žmonės klausėsi, klausėsi ir galiausiai, pasidomėję, kokia kalba kalbama, pasakė: „Skamba labai gražiai. Švelniai ir įdomiai. Mums patinka jūsų kalba“. Kitą kartą, keliaudamas į Ameriką, Nerijus būtinai parengs lankstinuką: taip bus daug paprasčiau Lietuvą „supažindinti“ su amerikiečiu.
Kaip atskirti niujorkietį?
Tikrą niujorkietį, pasak Nerijaus, atskirsi iš keturių dalykų. Pirma, jis nevaikšto užvertęs galvą į dangoraižius. Antra, jis dėvi marškinėlius, šortus ir paplūdimio šlepetes „per pirštą“. Trečia, jis profesionaliai judrioje gatvėje susistabdys geltonąjį taksi. Ketvirta, pavargęs jis užmigs bet kur: metro ar ant suoliuko. Policijos gatvėse yra daug, tačiau jie neprieis prie miegančio ir nežadins.
Nerijus paneigia stereotipą, kad amerikiečiai yra nutukę: daug daugiau lieknų, sportiškų. Ir čia pat papasakoja apie dešrainių valgymo varžybas, kurios yra labai populiarios. Tąkart nugalėtojas per 10 minučių „susikišo“ 73 hot-dogus.
Filmuose atpažįsta vietas
Nerijus sako, kad jam patiktų gyventi Niujorke. „Ten yra visko, kas man patinka: teatrai, muziejai, vandenynas. Restoranuose puikus maistas. Pavyzdžiui, kiniečių virtuvė nuo to, ką turime Lietuvoje, skiriasi kaip diena ir naktis. Maisto prekės pigios, kai kurios pigesnės, nei pas mus. Niujorkas – tikrai nuostabus ir ypatingas miestas. Viskuo: pradedant dangoraižiais, baigiant tuo, kad jis niekada nemiega“. Dabar, žiūrint filmus, Nerijui smagu atpažinti gatves, pastatus, skverus, tiltus. „Keistas jausmas. Miestas, per tris savaites tapęs savu. Nors kartą gyvenime reikia aplankyti Niujorką – tikrai verta“.
Rasa Jakiūnaitė
Žurnalo VILKMERGE.LT medžiaga
