Liberalcentristas (skyriaus pirmininkas Remigijus Baravykas) kartu su Ukmergės menininkais praėjusiais metais buvo nusprendę Vaikų muzikos mokykloje fojė sieną papuošti iškilių muzikų portretais ir tuo įprasminti Lietuvos vardo tūkstantmetį. Neseniai mokykla pasipuošė dailininko Anatolijaus Stiško nutapytais Johano Sebastiano Bacho, Volfgango Amadėjaus Mocarto ir Liudviko van Betchoveno portretais.
Gerbiu talentingą dailininką Anatolijų Stiško. Jo nutapyti paveikslai kaimo tema yra vertybė ir papildys lietuvių tautos kultūros lobyną. Gyvenant kosmopolitinėje – globalinėje sistemoje įvyks užprogramuotas kaimo sunaikinimas. Išnyks Lyduokiai, jo žmonės, o dailininko Anatolijaus darbai šimtmečiais liudys apie buvusio lietuviško kaimo liūdną ir skaudžią praeitį. Tačiau negaliu sutikti su gerb. dailininku vienu klausimu. Leningrade (Sankt Peterburge) pragyvenau 2,5 metų. Daug kartų lankiausi pasaulinio garso muziejuje „Ermitaže“, bet neteko matyti, kad morinistas Aivazovskis ar Šiškinas būtų nutapę portretus. Manyčiau, peizažų tapytojui kopijuojant portretus gali gautis nevykęs portretas! Ką gi, yra taip kaip yra. Koks šių portretų meninis lygis, manau tars kompetentingi menotyrininkai.
Tenka apgailestauti, kad neliko vietos mokyklos fojė išgarsinusiam Lietuvą tapytojui ir kompozitoriui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, kuris vienintelis pasaulyje tapyboje sukūrė muzikos pasaulį: „Pavasario sonata“ Andante 1907, Seherco 1907, finale 1907; „Jūros sonata“ Allegro 1908, Finale 1908; „Žalčio sonata“ Allegro 1908; „Žvaigždžių sonata“ Allegro 1908. Sinfoninė poema „Jūra“ ir kt.
M. K. Čiurlionis liko pažemintas. Jo portretui Ukmergėje niekas nepagamins rėmelių iš gryno lietuviško beržo imituojančio dramblio kaulą. Tokie jau mes broliai lietuviai. Jei M. K. Čiurlionis būtų anglas, prancūzas ar vokietis, tai mes jo portretą inkrustuotume deimantais ir briliantais. Naikiname patys save savo rankomis iš baimės ir vergiškos prigimties. Druskininkietis dailininkas Alfonsas Šuliauskas kalbėdamas apie M. K. Čiurlionį ir Druskininkus sako: „Čia negali būti bloga. Čia žemė prisisodrinusi jo šviesios kūrybos, jo fantazijos, jo idėjų. Jis nieko nenuskriaudė, nieko nepažemino, todėl čia taip yra gera“, tuo patvirtindamas dar tvyrančią M. K. Čiurlionio aurą.
Atgimimo metu žymi pedagogė mokslų daktarė Meilė Matjošaitytė – Lukšienė apdovanota UNESCO – žinomo čekų švietimo veikėjo Jano Amoso Komeniuso medaliu, kurdama tautinę mokyklą, ar galėjo pagalvoti, kad tautinė mokykla bus be tautinės dvasios…
Kokia prasmė Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjime? Marijampolėje atidengtas paminklas lietuvių tautai, kalbai ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, vienintelis Europoje. Tokio paminklo kalbai ir tautai Europoje niekur nėra. Kas Ukmergėje sukurs iš medžio arba lietuviško granito paminklą, kas išaus tautinę juostą šiai žymiai datai ir padovanos kraštotyros muziejui? Ar bus pavadinta aikštė ar gatvė Jubiliejinei datai atminti? Ar bus surengtas Ukmergės visuomenės paminėjimas? Kito tokio tūkstantmečio Lietuva nesulauks, nes kosmopolitinė – globalinė hidra suvirškinus pasaulio rases, religijas, tautas ir jų kultūras, ne tik Lietuvos vardą, bet ir Europos, pagal Lisabonos sutartį išbrauks iš pasaulio žemėlapio. Išniks žodis „Europietis“ ir vadinsis „pasaulio žmogus“ – visų pasaulio tautų hibridas.
Post. Scriptum: 2011 metais UNESCO minės dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio 100-ąsias mirties metines. Ar nieko mums tai nesako?
Vytautas Vyčas
vilkmerge.lt nuotr./M.K.Čiurlioniui vietos būtų užtekę
vilkmerge.lt nuotr./M.K.Čiurlioniui vietos būtų užtekę
