Kiek kitais metais mažės socialinės išmokos

    0
    10lt
    Seimas, gruodžio 9 dieną,  nutarė nuo kitų metų mažinti socialines išmokas. Priimtas laikinasis socialinių išmokų perskaičiavimo įstatymas. Remiantis šiuo įstatymu nuo sausio mėnesio mažinamos senatvės ir II-III grupių neįgalumo pensijos, bedarbių pašalpos, vaiko pinigai, slaugos ar priežiūros išlaidų kompensacijos, valstybės ir našlių pensijos, o nuo kitų metų liepos mėnesio ir motinystės pašalpos.

     

     

    Dirbantiems neįgaliesiems pensijos nemažinamos
    Dirbantiesiems neįgaliesiems pensijos nebus mažinamos. Neliečiamos transporto išlaidų kompensacijos neįgaliesiems (šiuo metu – 32,5 lito) bei kompensacijos (siekiančios iki 4160 litų) lengviesiems automobiliams įsigyti. Nemažinamos ir pensijos asmenims, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis (gaunantiems 75-100 procentų netekto darbingumo arba I grupės invalidumo pensiją).

    Pakeitus draudžiamąsias pajamas, pensijos mažėtų tik asmenims, kuriems nustatytas nuo 30 iki 55 procentų darbingumo lygis, arba turintiems II ir III grupių invalidumą.

    Netekto darbingumo pensijas planuojama mažinti diferencijuotai – mažesnių išmokų gavėjams mažiau, didesnių daugiau. Pavyzdžiui, 325-400 litų siekianti netekto darbingumo (invalidumo) pensija mažėtų 6,7 lito, 650-700 litų pensija – 12,7 lito.

    Neliečiama pensijos riba 650 litų
    Nemažinamos ir mažesnės ir 650 litų dydžio senatvės pensijos nemažinamos. Asmenų, gaunančių mažesnes kaip 650 litų dydžio pensijas, yra beveik 136 tūkstančiai.

    Didesnės pensijos bus mažinamos proporcingai. Tačiau siūloma neliesti priedo už darbo stažą. Išmokos dirbantiems pensininkams mažės diferencijuotai, priklausomai nuo gaunamo uždarbio.

     

    Dirbantiems pensininkams pensijas siūloma mažinti taip: 
    jei darbo užmokestis 200 Lt – pensija mažinama 2,5 proc.,
    jei darbo užmokestis 400 Lt – pensija mažinama 5 proc.,
    jei darbo užmokestis 800 Lt – pensija mažinama 15.6 proc.,
    jei darbo užmokestis 1500 Lt – pensija mažinama 34,1 proc.,
    jei darbo užmokestis 2100 Lt – pensija mažinama 50 proc.,
    jei darbo užmokestis 3100 Lt – pensija mažinama 59,5 proc.
    jei darbo užmokestis 4200 Lt ir daugiau – pensija mažinama 70 proc.
    Pensijų mažėjimas pateikiamas lentelėje:
    Senatvės pensijos dydis Apytikslis sumažėjimas litais Apytikslis sumažėjimas procentais
    iki 650
    650-700 14,6 2,1
    700-750 24,0 3,3
    750-800 29,8 3,8
    800-850 37,4 4,5
    850-900 45,3 5,2
    900-950 53,5 5,8
    950-1000 62,0 6,4
    1000-1100 74,5 7,1
    1100-1200 93,0 8,1
    1200-1300 112,2 9,0
    1300-1400 132,8 9,9
    1400-1500 154,7 10,7
    >1500 213,3 12,3

    Pastaba. Ši lentelė – senatvės pensijų mažinimo, nepriklausomai nuo to, ar pensininkas dirba. Tikslus mažinimo dydis priklauso nuo kiekvieno žmogaus konkrečios gaunamos pensijos.

    Nukirps ir valstybines pensijas

    Apsispręsta mažinti valstybines pensijas ir rentas kaip papildomas pajamas. Minėtai išmokų grupei taip pat priklauso ir socialinio draudimo našlių pensijos. Visos šios papildomos išmokos būtų mažinamos taip pat proporcingai. Pavyzdžiui, išmokos iki 70 litų bus mažinamos tik 5 procentais, o gaunantiems daugiau nei 1800 litų – 20 procentų. Socialinio draudimo našlių pensijos, kurių dydis yra 70 litų, mažės tik 3,5 lito, didesnės – daugiau.

    Jei vienas žmogus gauna kelias papildomas išmokas, pavyzdžiui, valstybinę pensiją ir dvi našlių, tokiu atveju jos bus sudedamos ir tuomet gautai pensijų sumai bus taikomas mažinimo procentas.

    Valstybinės pensijos yra skirtingų dydžių. Nuo 40 litų, kurias gauna nukentėjusių asmenų našliai, iki signataro rentos – 3456 litų. Jas šalyje gauna apie 110 tūkstančių asmenų. Tai vystę mokslą bei kultūrą žmonės, pasipriešinimo okupacijoms (rezistencijos) dalyviai, daugiavaikės motinos, motinos, pagimdžiusios ir išauginusios iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų, tremtiniai ir politiniai kaliniai, Nepriklausomybės Akto signatarai.

    Pertvarkytas išmokos vaikui mokėjimas
    Įstatymu pertvarkytas ir išmokos vaikui mokėjimas. Juo bus labiau atsižvelgiama į šeimos pajamas ir teikiamą kitą valstybės socialinę paramą tam tikro amžiaus vaikams. 97,5 lito dydžio išmoka bus mokama vaikams iki 2 metų, jei jų tėvai ar globėjai negauna motinystės (tėvystės) pašalpos arba jei pašalpos dydis yra mažesnis nei 525 litai. Jeigu vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės nei 525 litai, kiekvienam vaikui nuo 2 iki 7 metų būtų mokama 52 litų dydžio išmoka.

    Įvertinus tai, kad mokyklinio amžiaus vaikus auginančios šeimos, kurių mėnesio pajamos mažesnės nei 525 litų, gauna paramą – nemokamą maitinimą mokykloje, išmoką mokinio reikmenims įsigyti – siūloma laikinai, vyresniems kaip 7 metų vaikams išmokos neskirti. Jei gausioje šeimoje, auginančioje tris ir daugiau vaikų bei turinčias globotinių, vidutinės šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 525 litai, vaikui nuo 7 iki 18 metų bus mokami „vaiko pinigai“. Išmoka bus mokama iki kiekvienam vaikui sukaks 18 metų, jei pilnamečiai šios šeimos vaikai mokysis, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų.

    Nuo liepos mažės ligos ir motinystės pašalpos
    Nuo 2010 metų liepos 1 dienos naujai skiriamoms pašalpoms bus taikomas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas. Motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos iki 2010 metų birželio 30 dienos, nuo liepos 1 dienos mažėtų 10 procentų. Tokiu būdu 90 procentų darbo užmokesčio būtų mokama, kol vaikui sueis vieneri ir 75 procentai – iki vaikui sueis dveji metai.

    Minėtas mažinimas nebūtų taikomas pašalpoms, mažesnėms nei minimalus atlyginimas, atskaičius mokesčius, o tai sudarytų apie 670 litų per mėnesį. 

    Bus keičiama ir maksimali ligos, dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės reabilitacijos pašalpų, o nuo liepos 1 dienos ir motinystės (tėvystės) pašalpų riba. Siūloma patvirtinti ne 5, o 4 draudžiamųjų pajamų dydžius. Tuomet didžiausia galima minėta pašalpa siektų 4680 litų (jei bus patvirtintos ir mažesnės draudžiamosios pajamos). Ši riba būtų taikoma jau 10 procentų sumažinus motinystės (tėvystės) išmokas bei naujai skiriamoms socialinio draudimo išmokoms

    Vyriausybė apsisprendė, kad pasibaigus ekonominiam nuosmukiui, turės būti kompensuojamos socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos, kurios buvo laikinai sumažintos.
    Senatvės ir netekto darbingumo pensijos būtų pradėtos kompensuoti tuomet, kai Vyriausybė paskelbs, jog ekonominis sunkmetis jau įveiktas.

     

    Informacija parengta pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją
    Nuotr.  Miglės Kavaliukaitės

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia