1989 metų gruodžio 24 dieną, tuometinis SSRS Liaudies deputatų suvažiavimas, savo nutarimu pasmerkė ir pripažino negaliojančiu Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus. Taip SSRS valdžia pati netiesiogiai pripažino, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys bei Moldova į SSRS sudėtį 1940 metais buvo įtrauktos neteisėtai. Šis nutarimas suvažiavime buvo pasiektas daugiausia Baltijos šalių deputatų pastangomis. Šiam įvykiui paminėti ir buvo surengta pastaroji konferencija.
Kas yra tauta, kaip ji formuojasi, kalbėjo daktaras Kęstutis Girnius. Jis palietė ir tautų apsisprendimo teisės sklaidą. Tarp Moldovos ir Lietuvos istorijos paralelių ieškojo daktaras Octavian Ticu, Laisvojo tarptautinio Moldovos universiteto Istorijos ir politikos mokslų instituto direktorius.
Docentė Irena Šutinienė iš Socialinių tyrimų instituto pateikė statistikos apie Baltijos kelią. Anot statistikos, vieši įvykiai padėjo suburti tautą. 1992 metais buvo pravesta sociologinė apklausa apie dalyvavimą Baltijos kelyje. Apklausos rezultatai teigia, kad Baltijos kelyje dalyvavo 31 procentas suaugusių Lietuvos gyventojų. Daugiau žmonių apie šį svarbų įvykį klausėsi per radiją. Didžiųjų miestų gyventojų kelyje dalyvavo net 51 procentas.
Svečias iš Jungtinių Amerikos Valstijų, profesorius Alfred Erich Senn, pasakojo apie amerikiečių požiūrį į įvykius Baltijos šalyse. Amerikiečiai manė, kad čia nieko esminio nevyksta. Taip jiems teigė Maskva. Maskvoje akredituoti JAV žurnalistai turėjo pateikti tik oficialią SSRS poziciją apie įvykius Lietuvoje. Tačiau palaipsniui, žurnalistams turint ir kitų šaltinių, JAV pasiekdavo ir žinios, priešingos oficialiai versijai. Paskutinį pranešimą apie Molotovo-Ribentropo pakto vertinimą Rusijoje darė žymus Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Koroliovas.
Daugiau negu keturios konferencijos valandos neprailgo ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir jaunimui. Teko matyti nemažai mokyklinio amžiaus jaunimo, besiklausančio pranešimų. Ankstesnėse konferencijose būdavo tik vienas-kitas jaunas žmogus.
