Skaitiklių tikrintojų sulauksime dažniau

Tikimasi, kad įsigaliojus naujoms šilumos ūkio įstatymo bei šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėms, baigsis netvarka, kai vasarą mokestis už „gyvatuką” bei už kubinį metrą karšto vandens pakildavo iki neregėtų aukštumų. Mat iki šiol už karšto vandens tiekimą atsakingų nebuvo – šilumos tiekėjas manė, kad tai namo gyventojų reikalas, o gyventojai buvo įsitikinę atvirkščiai. Iki šiol šilumos tiekėjas visus nuostolius atsiradusius dėl karšto vandens tiekimo, nekreipdamas dėmesio dėl ko jie atsirado, solidariai išdalindavo visiems namo gyventojams.

Nauja tvarka įsigalios kitų metų pradžioje. Pagal ją namo gyventojai turės pasirinkti karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo sutartį. Pakeitimuose numatytos dvi galimybės – karštą vandenį už nustatytą kainą tiektų šilumos tiekėjas (ar kita įmonė), kuris privalės įrengti, keisti, prižiūrėti karšto vandens apskaitos prietaisus, užtikrinti vartotojams tiekiamo karšto vandens kokybę, tiekimo nepertraukiamumą. Antra galimybė, visas paslaugas pirkti atskirai – geriamąjį vandenį iš vandens tiekėjo, šilumą jam pašildyti – iš šilumos tiekėjo (ar kitos įmonės, arba šildytis patiems), samdyti santechniką skaitikliams įrengti, mokėti už jų priežiūrą, pasidalinti suvartotą šilumos energiją karštam vandeniui ruošti. Apie naują tvarką plačiau paaiškinti paprašėme, daugelį metų šilumos ūkyje dirbančio, šiuo metu vadovaujančio UAB „Komforta”, Vydo Paknio.

„Norėčiau akcentuoti, kad yra dideli pasikeitimai ir manau į teigiamą pusę, kas liečia karšto vandens padalinimo metodiką daugiabučiame name” – sakė V. Paknys. Iki šiol daugiabučiame name už karšto vandens tiekimą ir jo pardavimą-paskirstymą atsakingų nebuvo. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, karštą vandenį šilumos tiekėjas parduoda pagal bute įrengtų skaitiklių duomenis, kuriuos deklaruodavo patys gyventojai. Tačiau dalis gyventojų deklaruoja ne visą suvartoto vandens kiekį, dalis vandenį vagia atsukdami skaitiklio parodymus, yra ir sugedusių skaitiklių, kurie rodo neteisingus duomenis. Sutikrinus deklaruotus duomenis su įvadinio skaitiklio duomenimis šilumos tiekėjas pamato skirtumą ir jį išdalina visiems namo gyventojams, –  pasakojo V. Paknys.

Naujoje tvarkoje numatyta, kad jei gyventojai nepareikš noro turėti naują karšto vandens tiekėją, tai liks senasis, tiekiantis šilumą. „Esminis pasikeitimas, kuris čia didžiąja  dalimi pagerina situaciją, kad šilumos tiekėjas privalės pirkti vandenį, kurį paskui pašildys, prieš taip vadinama boilerį, šalto vandens įvade” – aiškino V. Paknys. Tad šilumos tiekėjas bus suinteresuotas, kad vandens įvado ir gyventojų skaitiklių duomenys sutaptų.

Skirtingai nei gyventojai, šilumos tiekėjas turi daug įrankių kaip tų nuostolių išvengti.

„Galimybės yra per apskaitos sistemas, analizuoti jas, žiūrėti deklaravimo lygius, skaitiklius, kas vyksta dabar visoje Lietuvoje ir Ukmergėje, keisti ir gerus statyti, stiprinti abonentinę tarnybą, apėjimo grafikus sudarinėti. Nes jei šilumos tinklai to nedarys, tai jiems nuostoliai yra užprogramuoti. Iki šiol būdavo tik šalto vandens nepardavimo nuostoliai, o dabar prisidės ir šilumos dalis” – įsitikinęs V. Paknys. Nauja  tvarka papildomai kainuos. Bus įvestas atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, vienam butui apie 5 litus per mėnesį, truputį gali brangti ir karštas vanduo. V. Paknio manymu pabrangimas yra nežymus ir teisingas abiems pusėms – tiek gyventojams, tik šilumos tiekėjui.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija inicijavusi šiuos pakeitimus daugiabučių namų gyventojams suteikė galimybe vandenį šildytis patiems arba pasirinkti norimą įmonę.

„Kad atsirastų naujas karšto vandens tiekėjas, nemanau, kad yra didelė tikimybė” – sakė V. Paknys. Apie vandens šildymą patiems, gyventojai gali galvoti tik tuose namuose, kuriuose ideali tvarka, nėra skolininkų. „Šis modelis galbūt galėtų tikti tik nedideliems namams, kurie yra tikrai tvarkingi, kurie žino, kad vienas kito neapvaginėja, atsiskaito laiku ir tik tokiuose, kur tikrai ideali tvarka. Tada jie gali bandyt tą tvarką įsivest ir jiems kažkiek karšto vandens pasigaminimo, paskirstymo kaštai būtų mažesni, bet ta dalis nebūtų didelė” – mano V. Paknys. Kas tieks karštą vandenį gyventojai turi apsispręsti iki šių metų pabaigos.