Kasmet pirmąjį liepos mėnesio šeštadienį yra minima Tarptautinė kooperacijos diena. Šią dieną 1985 m. buvo įkurta Tarptautinė kooperatyvų sąjunga, jungusi 760 milijonų narių iš 100 šalių. Nuo 1995 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė asamblėja rekomendavo minėti šią dieną, pagerbiant kooperatyvus kaip ekonominio ir socialinio išsivystymo ženklą.
Šia proga pamėginkime atsakyti į klausimą, kas yra ta „kooperacija“ ir kas yra tas „kooperatyvas“. Daugelis lyg ir žinome, pradėsime kalbėti apie bendrą darbą, pelno pasidalinimą, vieningas pastangas siekiant užsibrėžtų tikslų. Ir tai nebus tikslu, nes žinome tik „lyg ir“. Jeigu esame ne ekonomistai ir ne prekybininkai, teisingai retas kuris apibrėšime minėtas sąvokas. Juolab nepapasakosime Lietuvos kooperatyvų istorijos. O tai yra ir įdomu, ir aktualu, nes Ukmergėje veikiantis vartotojų kooperatyvas pagal darbuotojų skaičių yra didžiausia nebiudžetinė įmonė rajone.
„Namų“ parduotuvės
Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvas – parduotuvių tinklas, šiandien turintis 40 parduotuvių, restoraną „Vilkmergė“. Kooperatyvui priklauso 100% UAB „Ukmergės duona“ akcijų.
Jau daugiau nei dešimtmetį, nuo 2005-ųjų, Ukmergės rajono vartototojų kooperatyvui vadovauja Angelė Andrikonienė, kurios darbas ir pasiekimai įvertinti ne vienu aukštu valstybinio masto apdovanojimu už šalies ekonomikos plėtrą ir stiprinimą. Kooperatyvo valdybos pirmininkė ir direktorė sako, kad kooperacija skiriasi nuo didžiųjų prekybos tinklų tuo, kad ji vysto „namų“ parduotuvės tipą. Taip, būnant arčiau gyventojų, geriau suprantami jų kasdieniai poreikiai ir lūkesčiai. Didelės lėšos skiriamos parduotuvių renovacijai, modernizavimui – tam, kad pirkėjui būtų patogu, šviesu, paprasčiausiai gražu. Prekių apyvartoje vyrauja duonos, konditerijos gaminiai, kruopos, makaronai, miltai, pieno ir mėsos produktai, vaisvandeniai, alkoholiniai gėrimai, ūkinės prekės, statybinės medžiagos, žemės ūkio inventorius.
„Mūsų tikslas – patenkinti kiekvieno pirkėjo poreikius, suteikti kokybiškas
paslaugas, savo nuoširdžiu ir sunkiu darbu skatinti juos pas mus sugrįžti vėl ir vėl. Sakau „kiekvieno“ pirkėjo, nes mūsų pardavėjos beveik visus juos pažįsta iš veidų, net vardus žino, apsipirkimo įpročius prisimena. Pirkėjas mūsų parduotuvėse nėra tik vienas iš daugelio, stovintis beveidėje eilėje, į kurį pavargusios didžiųjų prekybos tinklų kasininkės kartais nė akių nepakelia, burbtelėjusios privalomąją „labą dieną. Kooperatyvo parduotuvėse žmogus jaučiasi išskirtinai, pardavėjos žino, ką jam gali pasiūlyti. Ir paklausti, kaip sekasi, spėja“, – kalba A. Andrikonienė.
Kooperatyvo parduotuvėse nuolat vykdomos įvairios akcijos, taikomos nuolaidos su lojalumo kortele. Pirkėjų patogumui visose parduotuvėse galima atsiskaityti grynais pinigais ir banko kortelėmis, išsigryninti pinigų atsiskaitant SEB ir DNB bankų kortelėmis. Daugelyje parduotuvių yra „Perlo“ terminalai, kuriuose galima išsigryninti pinigus, sumokėti mokesčius, įsigyti loterijos bilietus, automobilių draudimą. Prekiaujama šviežia restorano „Vilkmergė“ virėjų ir kulinarų pagaminta produkcija.
A. Andrikonienė ypatingai džiaugiasi ir didžiuojasi savo kolektyvu, kuris yra lojalus, pasirengęs priimti naujoves, atidus pirkėjui. „Dirbo ir tebedirba mama. Pradėjo dirbti dukra. Ir tai – ne vienintelis atvejis, tarsi tęstinumo tradicija. Siekiantiems išsilavinimo, padedame susimokėti už studijas. Tokia principinė įmonės nuostata: darbuotojas yra svarbus, nes tik tokiam darbuotojui bus svarbus pirkėjas“, – teigia vadovė.
Ukmergiškiai – stiprioje sąjungoje
Ukmergės rajono vartototojų kooperatyvas yra Lietuvos kooperatyvų sąjungos (Lietkoopsąjungos) narys, o A. Andrikonienė yra išrinkta į Lietkoopsąjungos valdybą. Lietkoopsąjunga yra viena didžiausių Lietuvos nevalstybinių organizacijų. Ji vienija 36 juridinius narius. Kooperacijos įmonėse dirba apie 3,8 tūkst. darbuotojų. Lietkoopsąjunga atstovauja savo narių interesams valstybinėse, kooperatinėse ir kitose Lietuvos institucijose bei tarptautinėse organizacijose.
Prekyba – pagrindinė Lietkoopsąjungos narių ir įmonių veiklos sritis. Iš jos gaunama 89 proc. visų pajamų. Lietkoopsąjungos nariai valdo beveik 530 parduotuvių, kurių dauguma yra kaimo vietovėse. Narių ir įmonių prekių apyvarta 2015 metais sudarė 179 mln. eurų ir, palyginus su 2014 metais, išaugo 10,0 procentų.
2000 m. Lietkoopsąjunga kartu su juridiniais nariais ir įmonėmis sukūrė abiems pusėms naudingą KOOPS prekybos sistemą. Tai padaryta siekiant kokybiškiau tenkinti gyventojų poreikius, sudaryti palankesnes sąlygas savo narių verslui. Pradėjus veikti KOOPS sistemai, sumažėjo prekybininkų darbo sąnaudos, pagerėjo jų bendradarbiavimas su tiekėjais, atsirado pirkėjų pasitikėjimas, padidėjo apyvarta.
Lietkoopsąjunga yra Vilniaus kooperacijos kolegijos – vienos iš didžiausių nevalstybinės Lietuvos aukštosios mokyklos – steigėja. Šiuo metu kolegijos Vilniaus ir Kauno skyriuose studijuoja apie 700 studentų. Vilniaus kooperacijos kolegija viena iš pirmųjų Lietuvoje pradėjo vykdyti aukštojo neuniversitetinio mokslo programas.
Lietkoopsąjunga – Tarptautinio kooperacijos aljanso, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos ir Lietuvos kooperatyvų konfederacijos narė. Ji aktyviai dalyvauja šių organizacijų veikloje ir sistemingai plečia ryšius su kitų šalių partneriais.
Kooperacija Lietuvoje turi senas ir gražias tradicijas, ilgametę istoriją. Pirmasis kooperatyvas Lietuvoje buvo įsteigtas dar 1869 metais, Vilniuje. Labai reikšminga Lietuvos kooperacijos raidai buvo kooperatyvų sąjunga „Lietūkis“, veikusi nuo 1923 m. iki Lietuvos okupacijos 1940-aisiais. „Lietūkio“ pagrindu ir buvo įsteigta Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjunga (Lietkoopsąjunga), kuri ir tais sunkiais laikais stengėsi atstovauti kooperatyvų narių interesams, ginti jų autonomiją. Deja, socializmo metais kooperacijai buvo padaryta daug žalos. Buvo ribojamas kooperatyvų savarankiškumas, dalis uždirbtų pinigų buvo nusavinama, kooperacija išstumta iš didžiųjų miestų. Išnyko kredito, žemės ūkio ir kitų rūšių kooperatyvai. 1991 m. Lietkoopsąjunga, kaip „Lietūkio“ veiklos tęsėja, atnaujino narystę Tarptautiniame kooperacijos aljanse. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvos Respublikos Seimui 1993 m. priėmus Kooperacijos įstatymą, kooperacija juridiškai įteisino savo nepriklausomybę ir turtą.
2005-2009 m. Lietkoopsąjungos valdybos pirmininku buvo išrinktas ukmergiškis Jonas Nekrošius, iki to laiko ilgus metus vadovavęs Ukmergės rajono vartototojų kooperatyvui.
Nuo 2009-ųjų Lietkoopsąjungai vadovauja ekonomistas Robertas Miliauskas, taip pat palikęs ryškų pėdsaką Ukmergės prekybos istorijoje. 1976 m. pabaigęs Vilniaus universitetą, 1979-aisiais R. Miliauskas pradėjo dirbti Ukmergės rajkoopsąjungoje direktoriaus pavaduotoju prekybai. Ukmergiškiai iki šiol prisimena ir vertina R. Miliauską kaip puikų prekybos profesionalą, iniaciatyvų, aktyvų, novatoriškų pažiūrų žmogų.
Iš Lietuvos kooperacijos istorijos
1919 metų sausio 30 dieną šalies Ministrų kabinetas priėmė Kooperacijos bendrovių ir jų sąjungų įstatymą, kuris su nedidelėmis pataisomis galiojo visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Įstatymą parengė ekonomistas, kooperacijos teoretikas ir praktikas Jonas Šalčius.
Kooperatyvai buvo steigiami registracine tvarka – užteko penkių iniciatorių pranešimo apie kooperatyvo įsteigimą. Vėliau, ryšium su kreditu, subsidijomis, žemės ūkio produktų eksporto rėmimu, buvo pereita prie koncesinės (leidiminės) steigimo tvarkos. Kooperaciją labai vertino tuometis Prekybos ir pramonės ministras Jonas Šimkus.
Pagal Kooperacijos įstatymą, visi kooperatyvų reikalai buvo tvarkomi demokratiškais principais. Vyriausiais kooperatyvo reikalų sprendėjas buvo visuotinis narių susirinkimas. Vienas narys turėjo tik vieną balsą, kurio negalėjo niekam perleisti. Kooperatyvui vadovavo narių išrinkta valdyba. Vidaus revizija buvo pavesta kooperatyvo revizijos komisijai, o išorinę reviziją šalyje atliko
Viešojo atsiskaitymo įstaigų ir įmonių inspekcija. Kooperatyvų nariai galėjo įnešti vieną ar daugiau pajų ir turėjo prisiimti papildomą atsakomybę už kooperatyvo įžadus. Dividendas už pajų galėjo būti ne didesnis kaip aštuoni procentai. Ne mažiau kaip 25 procento kasmetinio grynojo pelno turėjo būti skiriama atsargos kapitalui. Per vienerius 1919 m. įsisteigia net 254 vartotojų bendrovės.
Jau nuo 1919 m. gegužės mėn. pradeda steigtis įvairiose srityse vartotojų bendrovių sąjungos. Jų funkcijos buvo tokios: „tiekti savo nariams įvairių vartojamųjų ir amatui ar ūkiui reikalingų daiktų bei medžiagų;padėti nariams taupyti; pagelbėti kitais būdais dvasinei ir moralinei savo narių gerovei; pagelbėti nariams organizuoti jų darbo gaminių pardavimą“.
Pirmojo kooperatyvo sąjunga Nepriklausomoje Lietuvoje įsikūrė 1919 metų birželio 2 dieną. Tai buvo Pakaunės kooperacijos bendrovių sąjunga, po to sekė Šiaulių ir kitų vietų apskričių sąjungos. Pakaunės sąjunga faktiškai vaidino pagrindinį centrinės sąjungos vaidmenį. 1920 m. jos pagrindu susikūrė Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga.
Kooperatinė A/B „Lietūkis“ buvo įkurta 1923 m. Ji eksportavo grūdus bei kitus
žemės ūkio produktus, kuriais neprekiavo „Maistas“ ir „Pienocentras“. „Lietūkis“ importuodavo daugumą žemės ūkiui reikalingų prekių: trąšas, žemės ūkio mašinas ir įrengimus, druską, naftos produktus, supirkinėjo ir užsienio bei vidaus rinkose pardavinėjo javus, linus, kiaušinius, prekiavo trąšomis, žemės ūkio mašinomis, įrankiais, selekcinėmis sėklomis, veisliniais gyvuliais, organizavo pieno perdirbimo bendroves, statė grūdų elevatorius, malūnus ir pan.
Per 17 „Lietūkio“ veiklos metų jo apyvarta pasiekė 700 mln. litų. ,,Lietūkis” buvo koopertyvų centras, jungiąs 150 prekybinių kooperatyvų. Kooperatyvuose dalyvavo daugiau nei 25000 narių, o su šeimomis sudarė daugiau nei 100000 narių.
Žurnalo vilkmerge.lt medžiaga
