Daugeliui važiuojančių magistrale Vilnius – Panevėžys, kilo klausimas – kam prie įrenginėjamos tinklo tvoros, kai kuriose vietose supilti žemių pylimai. Kaip vilkmerge.lt informavo Kelių direkcijos Perspektyvinio planavimo skyriaus inžinierius Tomas Ratkevičius, čia įrenginėjami į aptvertą teritoriją patekusių laukinių gyvūnų pabėgimo įrenginiai, vadinami nušokimo rampomis. Plačiau apie šiuos įrenginius papasakojo T. Ratkevičius.
Iki šiol neteko girdėti apie šias rampas, kada jos pradėtos įrenginėti Lietuvoje, kaip jas pereina gyvūnai?
Tinklo tvoros yra viena iš veiksmingiausių priemonių apsaugoti laukinius gyvūnus, kad jie nepatektų ant kelio. Taip pat šios tvoros eismo dalyvius saugo nuo žvėrių. Deja, ir aptvertuose kelio ruožuose pasitaiko eismo įvykių, kurių kaltininkais tampa laukiniai gyvūnai. Gyvūnai ant kelio dažniausiai patenka per atvertus vartus. Mat tveriant tinklo tvorą nuo laukinių gyvūnų, įvažiavimuose į mišką arba į sodybas įrengiami vartai bei varteliai gyventojams praeiti. Tačiau ir vartai, ir varteliai dažniausiai būna atidaryti ir tinklo tvora negali atlikti savo funkcijos. Pro atvirus vartus gyvūnai laisvai gali patekti ant kelio ir sukelti eismo įvykį.
Todėl, remiantis užsienio šalių patirtimi, tveriant ilgesnę nei 400 m tvorą, rekomenduojama numatyti priemones, kad atsitiktinai į aptvertą kelio ruožą patekęs gyvūnas galėtų saugiai iš jo pasišalinti. Tam gali būti panaudoti vienvėriai varteliai arba nušokimo rampos (pabėgimo įrenginiai). Gyvūnai, patekę į aptvertą ruožą ieško vietų iš jo ištrūkti. Jei nebūtų rampų ar vienvėrių vartelių gyvūnas galėtų pabėgti tik pro tas vietas, pro kurias ten ir pakliuvo, o tokių vietų paprastai labai nedaug, kartais jos būna tik trumpą laiką atvertos (pvz., gyvūnas įbėgo pro trumpam pravertus vartus). Vienvėriai varteliai ir rampos suteikia daugiau galimybių gyvūnui patekti atgal į jam įprastinę aplinką.
Gal žinote kas jas sugalvojo, kuriose šalyse ir kada jos įrengtos pirmiausia?
Vieni iš pirmųjų Europoje aplinkosaugines priemones, susijusias su kelių infrastruktūra, pradėjo diegti prancūzai, olandai, vokiečiai, jas plačiai taiko Skandinavijos šalys ir JAV. Pirmosios kartos aplinkosauginės priemonės, skirtos apsaugoti laukinius gyvūnus, įdiegtos iki praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio. Kada ir kur buvo pradėtos diegti pabėgimo įrenginiai (rampos, vienvėriai varteliai) tikslių žinių nėra, nes daugelis Europos ir pasaulio valstybių dar ir dabar vis eksperimentuoja, taiko šias priemones, jas tobulina ir ieško naujų. Specialistai tyrinėja ištisus kompleksus priemonių, po kurio laiko jos tampa vis tobulesnės.
Kiek jų bus įrengta ir kuriose vietose?
Pirmieji pabėgimo įrenginiai (rampos) Lietuvoje įrengti šiais metais kelyje A2 Vilnius–Panevėžys ruožuose nuo 65,50 iki 76,00 km ir nuo 91,50 iki 105,00 km. Jie įrengti kompleksiškai prie nuovažų ties varteliais ir prie horizontalių barjerų (ten, kur didesnė galimybė laukiniams gyvūnams patekti ant kelio).
Papasakokite smulkiau jų įrengimo schemą?
Pabėgimo įrenginių konstrukcija parenkama pagal toje teritorijoje esančias laukinių gyvūnų rūšis. Stambiems kanopiniams gyvūnams dažniausiai naudojama sutankinta, iš grunto supilta plokštuma su gelžbetonine atramine sienute. Rampos veikimo schema: gyvūnas gali priartėti prie rampos krašto ir be grėsmės gyvybei nušokti iš vienos pusės, bet negali patekti iš kitos. Priemonių kiekis ir padėtis priklauso nuo aptverto ruožo ilgio, aptvėrimo pertraukimų kiekio, tų pertraukimų bei aptvėrimo galų vietos ir kelią supančio kraštovaizdžio ypatumų.
Gal jau yra planas kiek jų bus įrengta Ukmergės rajone?
Tinklo tvorų nuo laukinių gyvūnų ir įvairių pabėgimo įrenginių įrengimas valstybinės reikšmės keliuose priklausys nuo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo.
vilkmerge.lt
