Žiemą, ypač kai ji šalta ir sniego gausu, gyvūnams reikia pagelbėti. Ko gero lengviausia padėti paukšteliams – įrengti lesyklėlę. Miško žvėrims rengiamos specialios šėryklos. Mažiausiai problemų kyla naminiams gyvūnams: juk žmogus jais rūpinasi. Tačiau visur būna išimčių. Vieni įsigyja gyvūną iš meilės gyvūnams, kitiems gyvūnas yra tuščia vieta, jų manymu gyvūnas tik reikalingas tarnauti žmogui ir kuo mažesnėmis sąnaudomis teikti kažkokią naudą.
Vienas iš tokių atveju matyt yra šiame sodo sklype (jei tokį namą ir trobesius galima dar vadinti sodo sklypu).
Einant šalia Likmerės gamyklos esančiu keliuku link sodų, netoli sodo vartų yra šis namas, o šalia sodo tvoros, šuns „voljeras”, kurį net juokinga taip pavadinti. Ten nuolat gyvena šuo, kuris visada einant pro šalį išlenda iš būdos ir ima loti. Tačiau šiuo šaltu metu, jėgų išlįsti jam jau akivaizdžiai mažoka, nes tik ilgiau slankiojant aplinkui, išlenda. Nepanašu, kad šeimininkai šiame sode gyventų (kiek dienų vaikščiota, nepastebėta jokios akivaizdžios gyvybės). Nors keliukas iki šuns nukastas, ir prie būdos matyti padėtas didelis baltas kibiras, kuriame kaip ir turėtų būti pilamas maistas, bet pažiūrėjus į šunį neatrodo, kad jis būtų šeriamas dažnai ar bent jau tinkamai.
Šuo akivaizdžiai perkaręs, visas dreba ir nors nuotraukoje gerai nematyti kaip jis atrodo, bet tikrovėje atrodo tikrai baisiai. Nors daug sodininkų praeina pro šalį, bet matyt neatkreipia dėmesio į šį vargšą šunį, kuriam reikia pagalbos, nes akivaizdu, kad šeimininkams jis – tuščia vieta.
