„Seniai, labai seniai už devynių jūrų, devynių marių vienoje karalystėje gyveno maža mergaitė, kuri vasaromis vykdavo į stovyklą. Dienos, praleistos stovykloje, jai būdavo pačios linksmiausios, nes vykdavo įdomūs žaidimai, susirasdavo daug draugų. Stovykloje patirtus, išgyventus įspūdžius susiverdavo ant prisiminimų siūlelio.
Paskui ilgais žiemos vakarais, kai už lango siausdavo pikti ir šalti vėjai, sėdėdama prie židinio varstydavo vasaros prisiminimų siūlelius.“
Kaip paprastai būna pasakose?
Tai atsitiko labai seniai…
Kur vyksta?
Už devynių jūrų, devynių kalvų, devynių karalysčių…
O kaip būna gyvenime?
Tai prasidėjo birželio 26 dieną.
Kur prasidėjo?
Veprių stovykloje Programa „Šventosios vingiai“ pamainoje „Pasaka – ne pasaka“.
Kas įvyko?
Daug vaikučių susirinko,
Net Veprių miškai sutrinko.
Žaidė, šoko ir dainavo,
Vis kasdieną pramogavo.
Gera buvo jiems kartu
Būryje gerų draugų.
Diana, Asta, Roma
Ir Eugenijus šalia,
O komandos šios galva-
Mūs šaunioji Edita !
Pražysta širdys,
Pražysta viskas,
Kai danguj šoka
Saulės diskas.
Paplokime visi,
Pašokime visi,
Dainuokime visi,
Visi, maži ir dideli.
Stovykla „ Pasaka – ne pasaka 2“ išsiskyrė renginių gausumu,
Nes kasdien vis kitaip pramogavome,
Vis į kitą karalystę keliavome.
Pasakų keliais keliavome,
Daug išbandymų patyrėme,
Puokštę žolynų suskynę,
Karaliui paskyrėme.
Dar kartą praverkime duris
Ir prisiminkime aplankytas šalis.
Padėkokime vieni kitiems,
Šioje stovykloje sutiktiems.
Knygių mūšy dalyvavome,
Su knygų herojais draugavome
Ir daug saldžių prizų gavome.
Talentų diena žavėjo
Atlikėjų rimtumu,
Jų balsų skambumu,
Atliktų melodijų vingrumu.
Veprių legendų apsupty
Buvome maloniai sutikti,
Kas dviračius pasibalnojo,
Kas sparčiai mindami klajojo,
Geldutės gelbėti skubėjome,
Manau, mes jai labai padėjome
Lankėme miestą Anykščių,
Valgėme skanių ledų,
Laimės žiburį regėjome,
Arklio muziejų apžiūrėjome,
Lajų taku vaikščiojome,
Su Anykščių kraštu susipažinome.
Dvi dienas žiūrėjome į lėles,
Klausėme istorijų įvairių,
Sutikome daug įdomių žmonių.
Per visas dienas,
Miklinome rankeles,
Lipdėme, klijavome ir pynėme
Vienas kitą nuolat gyrėme.
Vieną dieną štai kas vyko:
Į Veprių stovyklą princai ir princesės atvyko.
Dalyvavo princesių ir princų rinkimuos,
Karūnas laimėjo,
Nes šokti, ant arklio joti,
Gražiai vaikščioti,
Lankus sukti,
Lėktuvus ir vėduokles lankstyti
Reikėjo puikiai mokėti,
Ir greitakalbe visus sužavėti,
Sukurti princesių istorijas
Įdomias, šmaikščias, netikėtas.
Karališkos košės paragavę,
Naujų jėgų įgavę
Į diskoteką nuskubėjome
Ir trypėme smagiai,
Skambėjo visi Vepriai
Sportas lydėjo mus kasdieną;
Iš ryto mankšta,
O kur dar kvadrato magija?
„Piratų lobio“ paieška
Ir „ Linksmosios olimpiados“ galia.
Parašykime pušies šakele
Palinkėjimą sau,
Ir visiems, kas šalia,
Kas 10 dienų gyveno.
Veprių šile, stovykloje
„Pasaka – ne pasaka 2“.
„Labai greitai tekėjo laikas mažosios mergaitės karalystėje: vasarą keitė vasara, žiemą – žiema. Mergaitė užaugo, sutiko princą, ištekėjo, susilaukė vaikų, kuriuos kiekvieną vasarą išlydėdavo į stovyklą. Ilgais žiemos vakarais klausydavosi jų pasakojamų istorijų apie stovykloje išgyventus įspūdžius. Laikas bėgo… Šioje karalystėje visi gyveno ilgai ir laimingai, kasmet į stovyklą išlydėdadami savo vaikus, anūkus ir vaikaičius.“
Prisimindami šią „Pasaką – ne pasaką“, visi dalyviai dėkoja Švietimo mainų paramos fondo TAPK projektui, Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, Ukmergės švietimo centrui, tėveliams, seneliams, vadovams, rėmėjams, edukacinių užsiėmimų organizatoriams, virėjoms, stovyklos darbuotojams ir visiems kitiems prisidėjusiems prie šios gražios poemos gimimo.
Veprių stovyklos informacija
„Veprių vaikų vasaros poilsio stovyklos „Pasaka – ne pasaka“ puikiajam kolektyvui.
Didelis, didžiausias dėkui už priglobtų vaikučių dešimtadienio tėvišką rūpestingumą ir motinišką globą, o kai kada, kai kam, gal net dar daugiau, nei dera gimdytojams. Ačiū už kiekvieną įmatytą ir ugdytą talentą, dar už paprastą gerą namų aplinką, kad ji ištikrųjų nepaprasta. Telydi Jus visus, gerieji Lietuvos naujos pamainos žmonių ugdytojai ir auklėtojai, didelė sėkmė. Būkit laimingi.
Mūsų Grigariukas nori, prašosi čia ir kitiems metams, kol bus tinkamas jo amžius šitai pasakiškai padangei. Vadinasi, vaikui buvo gera. O per tai, be abejo, gera Jums visiems ir mums tėveliams.
Mama Renata, tėtis Grigar ir pritapęs žurnalistas Julijonas“
