Lietuva yra stebuklų šalis. Lietuvoje buvo įgyvendinta dar viena „zadanija“. Vos tik LR Seime atsirado iniciatyvos mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, iš karto atsirado iniciatyvos, kuriomis siekiama „patikslinti“ alkoholinių gėrimų vartojimo statistiką.
Vos tik kažkam kilo norų patikslinti statistiką, iš karto atsirado „politinė valia“ prispausti LR Statistikos departamentą atlikti perskaičiavimus. Ir štai, paskelbiama statistika, kuri yra labiau „politiškai korektiška“, nes Statistikos departamentas alkoholio gamintojų pageidavimu sumažino alkoholinių gėrimų suvartojimą, pranešę, kad tai padaryta „įvertinant į Lietuvą atvykusių turistų ir išvykusių iš Lietuvos gyventojų įsigytą alkoholį“. Matyt „netyčia“ neminimas į Lietuvą legaliai iš Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos ir pan. atsivežtas alkoholis.
Gerai pagalvojus, tai mes be reikalo laukėme, kad atitiktume Mastrichto kriterijus. Graikija juk irgi savo laiku kūrybiškai pažiūrėjo į savo finansų statistiką. Reikėjo tiesiog duoti nurodymą Statistikos departamentui, kad jis perskaičiuotų rodiklius. O gal taip ir buvo? Manau, kad tokie perskaičiavimai kompromituoja Lietuvą ir daro mus panašiais į tikrą „bananų respubliką“, kur liepus „viršininkams“ „laužomos rankos“ tikriems ekspertams ir padaroma „kaip reikia“. Dar daugiau, naujieji pramonės samdomi „tyrėjai“ suįžūlėjo tiek, kad pradėjo falsifikuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atliekamų tyrimų rezultatus ir juos cituoti taip, lyg būtų jų autoriai (http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/aiskeja-kad-lietuva-galbut-visai-ne-alkoholiku-tauta.htm). Teko telefonu pabendrauti su vienu iš „tyrėjų“. Tai Lietuvos verslo konfederacijos prezidiumo narys Marius Dubnikovas. Jis prisipažino, kad pats perskaičiavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrimo rodiklius, nepasivargino nurodyti net kokį tyrimą „perskaičiavo ir drąsiai jį pacitavo“. „Tyrėjas“ prisipažino, kad paėmė iš tyrimo per savaitę vidutiniškai suvartojamo alkoholio kiekį (20-65 m. amžiaus grupėje) ir tiesiog pritaikė tai visai Lietuvai, nepaisant to, kad Lietuvoje gyvena ir kitokio amžiaus žmonių. Jau net nekalbant, kad taip vartojimas iš vis neskaičiuojamas. Pašnekovas paaiškino, kad jis yra ekonomistas ir „mėgsta tikslius skaičius“. Likau „maloniai nustebintas“ Lietuvos verslo konfederacijos „tyrėjų“ tikslumu, kai alkoholio vartojimo skaičiavimuose ieškant tikslumo, spaudai pateikiami visiškai beraštiški ir jokios logikos neturintys skaičiavimai. Bet tai mano pašnekovo netrikdė. Jo teigimu svarbu, kad Lietuva nebūtų pirma ar trečia pagal suvartojimą, nes saviplaka yra negerai. Pašnekovas sutiko, kad skaičiavimai yra prasilenkiantys su bet kokia logika, tačiau paklaustas ar ruošiasi tai papasakoti spaudai taip pat viešai, kaip papasakojo savo versiją apie mūsų universiteto tyrimą, nebuvo tikras, kad to reikėtų.
Tiek to. Panašu, kad nuo šiol Lietuvoje turime bent du naujus sveikatos mokslų „mokslininkus“: M.Dubnikovą ir Rimvydą Valatką, kuris taip pat nepasikuklino tuos tyrimus savaip painterpretuoti ir pakomentuoti.
O dabar dar įdomiau. Neabejoju, kad nemaža dalis jūsų prisimenate tų pačių verslininkų ir jų atstovų, tokių, kaip Romas Apulskis ir LLRI „ekspertų“ nuolat skelbiamą informaciją, kad Lietuvoje apie 22 proc. alkoholio rinkos sudaro nelegalus alkoholis (http://www.lrt.lt/naujienos/ekonomika/4/130603#wowzaplaystart=1639000&wowzaplayduration=149000).
Taigi dabar jau pagaliau galime „suvesti galus“. Pagal naują alkoholio gamintojų ir jų atstovų pageidavimų koncertą pritaikytą metodiką, Lietuvoje vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui tenka 14 litrų absoliutaus alkoholio. Kadangi tai jau yra metodika, kuri suderinta su alkoholio gamintojais, tai darykime prielaida, kad skaičiavimai jiems jau tinka. Tad belieka prie to pridėti tų pačių verslininkų skelbtus 22 proc. nelegalios rinkos ir gauname, kad Lietuvoje alkoholio suvartojimas turėtų siekti apie 17,9 litro absoliutaus alkoholio per metus. Todėl, mieli verslininkai, sveikinu, jūsų skaičiavimai „pramuša lubas“.
Tačiau, kad ir ką kalbėtų „tikslios statistikos“, kaip vardinių numerių ant naujų verslo klasės automobilių, ištroškę „naujieji mokslininkai“, tikrieji jų norai yra aiškesni nei aiškūs. Viską labai gerai paaiškina M.Dubnikovo citata: „Jei akivaizdžiai turime abejonių ar skaičiai rodo teisybę, tai negalime jais operuoti rengdami įvairias programas bei priimdami sprendimus“. Seime ir Vyriausybėje sprendimų laukia net du Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektai, kurie priverstų užsisakyti kiek pigesnius valstybinius numerius ir paprastesnius automobilius alkoholio pramonės atstovams. MG Baltic skandalas parodė, kad partijoms ir jų narių labdaros fondams sukišti pinigai gali ir nebeatsipirkti, todėl tradicinė „neviešųjų pirkimų“ taktika nebegarantuoja pramonei palankių sprendimų. Teko imtis viešųjų ryšių akcijos, kur „mokslininkais“ tapo viešbučių ir restoranų asociacijos nariai, verslininkai ar net liberalių pažiūrų apžvalgininkai, kuriuos vien nuo žodžio „blaivus“ „sutraukia“.
17,9 litro absoliutaus alkoholio per metus, neabejotinai iškelia mus į naujas aukštumas ir „suteikia sparnus“. Ar tai, kuo didžiuojamės?
Prof. Aurelijus Veryga yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas
Alkoholio suvartojimas ir kiti sveikatos rodikliai
Penktadienį Lietuvos statistikos departamentui paskelbus atnaujintus alkoholio suvartojimo Lietuvoje duomenis, legalus vartojimas 2015 m. sudaro 14 litrų absoliutaus alkoholio 15 metų ir vyresniam gyventojui. Šis rodiklis apskaičiuotas pagal atnaujintą metodiką, kurioje įtrauktas atvykusių turistų ir išvykusių iš Lietuvos gyventojų įsigytas alkoholis. Nors metodikos pokytis įdomus mokslo prasme ir skatina prasmingą diskusiją apie vis tikslesnę alkoholio vartojimo statistiką, tačiau esmė nepasikeitė – lietuviai ir toliau vieni iš daugiausiai geriančių pasaulyje. Aukštą alkoholio vartojimą patvirtina ir Lietuvos visuomenės sveikatos rodikliai.
Alkoholis sukelia daugiau kaip 50 įvairių ligų ir gausybę įvairiuose valstybės gyvenimo srityse matomų neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių. Žalos rodiklių gausa verčia mokslininkus šiuos rodiklius grupuoti, atskirti kurią ligų dalį sukelia išimtinai alkoholis. Pavyzdžiui, visas sergamumas alkoholinėmis psichozėmis arba alkoholine kepenų liga yra sukeliami išimtinai tik alkoholio vartojimo ir laikomi vienais geriausių rodiklių, kuomet norima greitai pažvelgti į alkoholio vartojimo žalos lygį (ar jo pokytį) valstybėje. Taip pat dažnai bendresnė diagnozė – kepenų cirozės ir fibrozės gali būti panaudojamos tarptautiniuose šalių palyginimuose.
Pažvelgus į Pasaulio sveikatos organizacijos duomenų bazę, galima nesunkiai palyginti kaip atrodo Lietuva lyginant su kitų šalių rodikliais. Pavyzdžiui, standartizuotas mirtingumas nuo kepenų cirozės ES 2012 m. buvo 12 atvejų tenkančių 100 000 gyventojų, Lietuvoje – 26 atvejai 100 000. Iš visų ES šalių tais metais Lietuvą lenkė tik Rumunija (38 atvejai) ir Vengrija (27 atvejai). Svarbu pabrėžti, kad tų metų Lietuvos rodiklis buvo ženkliai pagerėjęs, nes dar 2007 m. siekė 44 atvejus 100 000 ir ES vidurkį viršijo beveik 4 kartus.
Žvelgiant į Lietuvos alkoholio vartojimo ir jo sukeliamos žalos tendencijas 2007 metus reikėtų išskirti kaip didžiausios alkoholio žalos metus. Vėliau LR Seimui įgyvendinus eilę mokslu pagrįstų alkoholio kontrolės priemonių (ženklus kainos didinimas, alkoholio reklamos draudimas dienos metu, prekybos laiko ribojimai, neblaivių vairuotojų kontrolės priemonės ir t.t.), alkoholio sukeliama žala mažėjo.
Apskaičiuota, kad jei 2007 m. iš viso dėl alkoholio vartojimo Lietuvoje mirė daugiau nei 4600 žmonių, tai 2008 m. – 4200, o 2011 m. – 3200 (atitinkamai 170, 155 ir 124 mirtys tenkančios 100 000 gyventojų) ir tokius teigiamus pokyčius (neužmirštant įvertinti ekonominės krizės dėl kurios papildomai mažėjo alkoholio įperkamumas, emigracijos ir gyventojų mažėjimo įtakos) galima priskirti mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės įgyvendinimui 2007-2009 m. laikotarpiu. Ir vis tik nepaisant tokių teigiamų pokyčių, Lietuva išlieka šalimi patiriančia aukštą alkoholio sukeliamą žalą.
Pastarosiomis savaitėmis alkoholio pramonės ir su ja susijusio verslo atstovų siekis „pataisyti“ alkoholio suvartojimą Lietuvoje gali būti siejamas su šiuo metu Seime svarstomomis naujomis alkoholio kontrolės pataisomis, kurios savo apimtimi prilygsta priemonėms įgyvendintoms 2007-2009 metais. Nors alkoholio kontrolės srityje dirbantys specialistai jau seniai yra pripratę prie su alkoholio prekyba susijusio verslo viešųjų ryšių akcijų suaktyvėjimo, kuomet Seime inicijuojami realų efektą galintys duoti sprendimai, tačiau šį kartą nebuvo pasikuklinta ir į viešąją erdvę paleisti iškraipyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vykdomo tyrimo rezultatai. Belieka tikėtis, kad diskutuojant dėl alkoholio kontrolės priemonių bus vertinamas ne tik alkoholio vartojimo lygis, bet atsižvelgiama į visumą visuomenės sveikatos rodiklių bei matomas teigiamas 2007-2009 m. epizodas Lietuvos alkoholio kontrolėje.
Dr. Mindaugas Štelemėkas
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos valdybos narys
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius
