Šalia Ukmergės ant Vaitkuškio kalno stovi griuvėsiai, liudijantys buvusio dvaro ir jį valdžiusios grafų Kosakovskių giminės didingumą ir jos palikimą. Šis palikimas nagrinėtas pirmojoje tarptautinėje konferencijoje „Dabartis yra istorija. Kuo Kosakovskių palikimas yra šiuolaikinėje Europoje?“. Konferencijos organizatoriai – Ukmergės rajono savivaldybė, Kosakovskio fondas iš Varšuvos, Ukmergės kraštotyros muziejus į konferenciją pakvietė istorikus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos bei Baltarusijos. Susirinkusieji turėjo galimybę išgirsti pranešimus iš Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos.
Konferenciją atidarė jos globėja – Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Jai Kosakovskio fondo prezidentė iš Varšuvos Anira Wojan įteikė paveikslą ir segtuvą su paveikslų reprodukcijomis.
Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondo pirmininkė Gražina Drėmaitė susirinkusiems pristatė lenkų kalba išleistą knygą apie grafus Kosakovskius ir išreiškė viltį, kad ši knyga bus išversta ir į lietuvių kalbą. Kad konferencijos dalyviai geriau įsivaizduotų apie ką ši knyga, G. Drėmaitė perskaitė keletą ištraukų apie grafus Kosakovskius ir Vaitkuškį.
Varmijos ir Mozūrijos universiteto profesorius Norbert Kasparek įžanginiame konferencijos pranešime apie XIX a. Lietuvos didikų gimines pirmiausiai paminėjo, kad to meto Lietuvos vaizdas yra mitologizuotas – apie Lietuvą pasakojama gražiau nei buvo iš tikro. Kalbėdamas apie didikus, profesorius pasakojo, kad didikai turėjo įrodyti savo kilmę. Nors dar Adomas Mickevičius sakė, kad nereiktų girtis savo kilme, ją reikia išlaikyti žmonių atmintyje. XIX a. pradžioje žmogus, panoręs vadintis bajoru, savo kilmę valdžiai turėjo įrodyti dokumentais. Tik amžiaus antroje pusėje įrodymui pakako 12 kitų bajorų paliudijimo.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė Rima Dirsytė pasakojo apie grafų Kosakovskių šeimos archyvą, esantį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Čia saugoma 1949 vienetai archyvinių dokumentų. Į biblioteką jie pateko ne iš karto – dalis jų į biblioteką atvežta iš Lyduokių dvaro. Skyriaus vadovė papasakojo kokie dokumentai saugomi bibliotekoje, į kokius skyrius jie suskirstyti.
Kosakovskio fondo prezidentė iš Varšuvos Anira Wojan konferencijoje skaitė pranešimą „Ką kolektyvinė atmintis reiškia individo asmeniniame gyvenime. Ir atvirkščiai“. Pradėjusi Kosakovskio mintimi, kad pirma – priedermės, o tik paskui privilegijos, ji pakvietė pagalvoti, kokį vaidmenį individo gyvenime turi kolektyvinė atmintis.
Fondo prezidentės nuomone, svarbu sukurti Vaitkuškio įvaizdį ir jį skleisti pasaulyje. Tai jau pradedama daryti. Tam pasitarnaus ir pirmoji konferencija.
Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininkas Raimondas Ramanauskas skaitė pranešimą „Ukmergės miesto galva Stanislovas Kazimieras Kosakovskis“. Jame kalbėta apie S. K. Kosakovskio įtaką Ukmergės valdymui, naujo savivaldybės pastato statybas. Visą šį pranešimą galima perskaityti „Istorijos puslapiuose“.
Lietuvos specialistų pranešimus pratęsė Jadvyga Misiūnienė iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Ji pasakojo apie grafų Kosakovskių asmeninius knygų rinkinius Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje. Aptartas Kosakovskių bibliotekos rekonstrukcijos bandymas – jos tyrinėjimų rezultatai ir tolimesnės perspektyvos.
Suteikus žodį svečiams apie tai, kas saugoma Baltarusijos Didžiosios Berestovicos istorijos muziejuje ir kaip muziejaus eksponatai susiję su Kosakovskiais papasakojo svečias Volkau Yauhen. Istorikas, kraštotyrininkas iš Gardino Baltarusijoje Lushchyk Siarhei pasakojo apie Didžiosios Berestovicos dvaro archyvinius duomenis. Apie moteris Kosakovskių šeimoje pasakojo skaitmeninio archyvo „Wojtkuzski“ vadovas Mateusz Klempert. Istorikas, blogeris iš Didžiosios Berestovicos Parasiatnikau Mikalai pasakojo apie Kosakovskių palikimą fotografijose – kaip buvo įamžintas Didžiosios Berestovicos dvaras ir aplinkiniai bajorkaimiai.
Konferencijos dalyviams buvo pristatyti du vaizdo įrašai. Istorikas iš Didžiosios Britanijos Andrew Cowan pasakojo apie Boverių san Klerų giminę Lietuvoje. Šis vaizdo įrašas buvo transliuojamas anglų kalba. Istorikė iš Prancūzijos Beatrice de Tredern prancūzų kalba pasakojo apie grafų Laval‘ių giminę Lietuvoje.
Konferencijoje skambėjo ir eiliuotas žodis. Kunigas, Pašilės šv. Barboros bažnyčios klebonas Rimantas Laniauskas, skaitydamas savo eilėraščius lietuvių kalba, netikėtai prabilo ir lenkiškai.
Pirma konferencijos diena baigėsi skaitmeninio archyvo „Vojtkuszki“ susitarimu su Baltarusijos delegacija – bendradarbiavimo sutarties pasirašymu.
Sekančią dieną konferencijos dalyviai dalyvavo Šv. mišiose Pašilės Šv. Barboros parapijos bažnyčioje. Vėliau aplankytas Vaitkuškio dvaro rūmų bokštas ir dvarvietė.
Konferencijos metu buvo surengta internetinė konferencija su nevyriausybinio „KARTA“ archyvo – Lenkijos istorinių tyrimų ir socialinių archyvų centro atstove. Ši organizacija skaitmenina įvairią archyvinę medžiagą. Buvo kviečiama naudotis šios organizacijos paslaugomis ir suskaitmeninti svarbius dokumentus.
Konferencijos dalyvių pranešimai ir svečių kalbos buvo sinchroniškai verčiamos į lietuvių ir lenkų kalbas, konferencija transliuota internetu.
Arvydas Pėšina
Autoriaus ir Giedrės Šuminskaitės/vilkmerge.lt nuotr.
{eventgallery event=’114660006053230309490@6283152696462099665′ attr=images mode=imagelist max_images=57 thumb_width=50 }
