Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Konferencijų salė mėnesiui tapo mažyčiu muziejumi. Čia įsikūrė Lietuvos liaudies buities muziejaus Rumšiškėse ir Ukmergės kraštotyros muziejaus jungtinė paroda „Lietuvos kaimo žmonės XX a. 7-8 dešimtmečiuose“.
Rumšiškių muziejus šiemet švenčia 50 metų jubiliejų. Prie Pravienos upelio žiočių, Kauno marių pakrantėje įsikūręs muziejus – vienas didžiausių (195 ha) ir daugiausia eksponatų (91420) turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi. Per pusę amžiaus surinkta ir į Rumšiškes atgabenta 153 pastatai. Besikuriančio muziejaus darbuotojai skersai išilgai išvažinėjo visą Lietuvą ieškodami ekspozicijoms reikalingų objektų. Pirmaisiais muziejaus eksponatais tapo iš Šiluvos atgabentas malūnas, namas iš Plungės rajono, dviaukštis svirnas iš Dzūkijos. Atvėrus muziejaus vartus lankytojams, čia buvo 52 pastatai. Tačiau statybos vyko toliau: suformuotas aukštaičių rėžinis kaimo fragmentas, dzūkų bendrė, išplėsta žemaičių kaimo dalis. Suvalkijos sektoriuje pastatytos miško darbininko ir malūnininko sodybos.
Muziejus mena XVIII-XX amžių laikotarpį Lietuvos kaime ir miesteliuose. Čia stūkso svirnai, klėtys, tvartai, klojimai, daržinės, žardinės malkinės, malūnai, tvoros, šuliniai, liaudies architektūros bei senovinės žemdirbystės padargai. Šešių kilometrų kelyje yra visų keturių Lietuvos regionų sodybos, pavieniai pastatai, įvairios dirbtuvės. Muziejuje galima pajodinėti ar važnyčioti arklius, visą teritoriją apvažiuoti brička. 50-ojo jubiliejaus proga šiemet savo gyvenimo 50-metį švenčiantys lankytojai į muziejų įleidžiami nemokamai.
Lygiai prieš metus, 2015-ųjų gegužės mėnesį, išvyką į Rumšiškes surengė ir ukmergiškiai bibliotekininkai. Aplankė savo kolegas miestelio bibliotekoje, gerą pusdienį praleido Liaudies buities muziejaus sodybose. Liko sužavėti čia vykstančiomis amatininkų edukacijomis, kalendorinėmis šventėmis, festivaliais, kermošiais, projektiniais renginiais. O tuometinė bibliotekos administratorė Sigita Astikienė Buities, verslų ir amatų skyriuje sutiko vyresniąja muziejininke čia dirbančią savo bičiulę Renatą Perlibaitę, su kuria kartu prieš aštuonerius metus Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete baigė kultūros vadybą. Kolegės pasitarė, jog Rumšiškių muziejaus parodą būtų galima surengti ir Ukmergėje. 2016-ieji – ir muziejaus jubiliejaus, ir Bibliotekų metai, tad proga tokiai viešnagei itin tinkanti.
Šiam sumanymui pritarė ir Ukmergės kraštotyros muziejaus darbuotojai, kolegų surengtą nuotraukų ekspoziciją papildę to laikotarpio gyventojų buitį atspindinčiais eksponatais. Jie ypač patiko jauniausiems parodos lankytojams – mokinukams. Garsiai aptarinėdami įvairius buities rakandus, senovinius prikaistuvius, „britvonus“, žirkles avims kirpti, karvių melžimo aparatus, radijo imtuvus, jie svarstė, kur tokį turtą galėtų panaudoti šiandieną. Solidaus amžiaus ukmergiškiai tik šypsojosi – ne vienam iš jų tie keptuvai, „radijukai“ ar prožektoriai puikiausiai tarnauja ir šiandien…
Sentimentus vyresniesiems kėlė ir iš Liaudies buities muziejaus atkeliavusi senojo Lietuvos kaimo gyventojų fotografijų ekspozicija. Jau vien nuotraukų pavadinimai žadino vaikystės, jaunystės prisiminimus: „Žemaitė runkelių lauke“. „Žemaitis su naginėmis“. „Suvalkietis prie pakinkyto arklio“. „Mergaitė prie gėlių darželio“.“Aliejininkas iš Suvalkijos“, „Aukštaitė su džiovinimui paruoštais grybais“, „Senolė“…
Į parodos pristatymą atvyko grupė muziejininkų iš Rumšiškių. Jų direktorei Violetai Reipaitei buvo ypač smagu ir smalsu dairytis po Ukmergę – kadaise ji pati gyveno šiame mieste, vadovavo Kraštotyros muziejui. Tuos metus sveikindamas kolegas prisiminė ir rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausiasis specialistas Julius Zareckas, bendraujantis su muziejaus darbuotojais ir dabar, nes Rumšiškėse kaip ir Deltuvoje vyksta tarptautiniai gyvosios karo istorijos festivaliai.
Ukmergė – pirmasis miestas, į kurį atkeliavo jungtinė dviejų muziejų paroda. Ekspozicija keliaus per Lietuvą į kitas erdves, pasakodama apie senąjį Lietuvos kaimą, jo žmones ir tuos, kurie gražiai puoselėja savo tautos istoriją ir kultūrą.
Sigitos Astikienės, Melanijos Širvienės ir Liaudies buities muziejaus nuotraukos
Vl. Šlaito viešosios bibliotekos informacija
