Vasario 11 d. Ukmergės Pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) buvo surengtas medikų ir rajono spaudos atstovų susitikimas. Susitikimą inicijavo PSPC vyr. gydytoja Janina Galiauskienė, pabrėžusi, kad nori argumentuotai ir be nereikalingų emocijų aptarti situaciją savo vadovaujamoje gydymo įstaigoje.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Poliklinikos vedėja Jurgita Matonienė, Greitosios medicininės pagalbos (GMP) skyriaus vedėja Gražina Zaikauskienė, Projektų ir viešųjų pirkimų vyr. specialistė Reda Pauliukonienė, vyr. finansininkės pavaduotoja Jurgita Namikienė. Susitikime buvo kalbama trimis pagrindinėmis temomis: apie gripą, PSPC darbą šeštadieniais ir daug prieštaringų diskusijų viešojoje erdvėje keliančią padėtį GMP skyriuje. J. Galiauskienė išreiškė norą, kad tokie susitikimai su žiniasklaida, siekiant informuoti visuomenę iš pirminių šaltinių, taptų tradiciniais.
Ukmergėje gripas aukų nepareikalavo
Dar vienas dalykas, į ką medikai primygtinai rekomenduoja gripo epidemijos metu, yra kitokios rimtos ligos. Susikoncentravus į gripą, neretai „pražiūrimi“ kiti rimti susirgimai. J. Galiauskienė paminėjo lemtingą atvejį, kai nuo laiku nepastebėtos meningokokinės infekcijos Vilniuje mirė ketverių metų mergaitė.
Kalbant apie skiepus nuo gripo, vyr. gydytoja pažymėjo, kad visos turėtos 900 vakcinų yra išnaudotos. PSPC teko jų papildomai skolintis iš kitų gydymo įstaigų. Tačiau, kaip pastebi J. Galiauskienė, skiepytis žmonės masiškai nesiveržia. Galbūt dėl to kalta visuomenėje susiformavusi nevienareikšmiška nuomonė apie skiepus. Nuo gripo patariama skiepytis ne tada, kai epidemija įsisiautėja, bet dar gerokai prieš jai prasidedant: spalio-lapkričio mėnesiais, kad žmogaus organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti pakankamai stiprus imunitetas. Gripo vakcinos veikimas pasireiškia viruso antikūnių iššaukimu organizme – susidaro tam tikri apsauginiai mechanizmai. Pasiskiepijus imunitetas susiformuoja po 2 savaičių, didžiausias antikūnų kiekis susidaro 4-6 savaitę po injekcijos. Paprastai vakcinos efektyvumas, apsaugant pasiskiepijusius (sveiki, jaunesni kaip 65 m. žmonės) nuo gripo viruso, siekia 70-90 proc. Paklausta, ar verta skiepytis, J. Galiauskienė atsakė savo pavyzdžiu: „Aš esu pasiskiepijusi“.
Šeštadieniais dirbti apsimoka?
Pradėdama kalbėti apie PSPC darbą šeštadieniais, J. Galiauskienė prisiminė, kad dėl to buvo kilę pačių įvairiausių diskusijų, „laužytos ietys“. Nepaisant to, PSPC stengiasi įrodyti, kad ši paslauga miesto ir rajono gyventojams yra reikalinga. Nuo 2016 m. sausio 9 d. PSPC dirba ir šeštadieniais nuo 8.00 iki 13.00 val. Tuo siekiama, kad kuo mažiau pacientų kreiptųsi į Ukmergės ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyrių. Tai, pasak vyr. gydytojos, labiau apsimoka finansiškai – kainuoja pigiau, nei siųsti ekipažus pagal iškvietimus. Nuo tos dienos, kai PSPC pradėjo dirbti šeštadieniais, sulaukta 54 pacientų. Eilinę darbo dieną sulaukiama iki 600 pacientų.
Dažniausios priežastys, dėl kurių pacientai kreipiasi į PSPC šeštadieniais, yra gripas, ūmios virusinės infekcijos, bronchitas, aukštas kraujospūdis, radikulitas, sąnarių patinimas.
Šeštadieniais dirba budintis šeimos gydytojas kartu su slaugytoja ir 2 slaugytojos – registratūroje ir EKG bei procedūriniame kabinetuose. Gydytojui už darbo dieną šeštadieniais mokamas 1,5 karto didesnis atlygis, nei dirbant šiokiadieniais. Gydytojas šeštadienį uždirba kiek daugiau nei 76 eurus, slaugytojos – po 51 eurą. Grafikas, kokie šeimos gydytojai priima ir konsultuoja pacientus šeštadieniais, bus paskelbtas artimiausiu metu. Registruotis galima tel. 65250.
„Greitojoje“ vienybės vis dar nėra
Pradėdama kalbą apie problemas, susijusias su greitąja medicinine pagalba rajone, PSPC vyr. gydytoja pabrėžė, kad šia tema ir su profsąjungomis, ir su atskirais darbuotojais, ir su rajono valdžia diskutuota ilgus mėnesius. Dalis greitosios medicininės pagalbos skyriaus darbuotojų buvo išreiškę norą tapti pavaldžiais Vilniaus GMP. Miesto valdžia šiam pageidavimui nepritarė ir Ukmergės GMP liko pavaldi Ukmergės PSPC.
J. Galiauskienė patvirtino, kad Ukmergės GMP skyrius dirba pelningai. Pelnas, gaunamas iš GMP, dabar yra paskirstomas ambulatorijoms, kurių rajone yra 7 ir kaimo bendruomenės sveikatos punktams, kurių rajone veikia 16. Šias medicinines įstaigas papildomai finansuoti yra neišvengiama todėl, kad juose prisirašiusių žmonių kasmet mažėja, o struktūra keistis negali. Antraip tektų ir ambulatorijas, ir punktus uždaryti, nes nebūtų pinigų juose dirbančių specialistų algoms. O tai būtų didelis nepatogumas kaimo vietovių gyventojams, kurių dauguma yra senyvo amžiaus. Taigi, pasak J. Galiauskienės, kol kas Ukmergės GMP uždirbti pinigai panaudojami tikslingai kitų PSPC padalinių išlaikymui.
{adselite}Tačiau ši tvarka, kaip informavo vyr. gydytoja, artimiausiu metu turi keistis. Vasario 18 d. rajono savivaldybės taryboje bus svarstomas klausimas skirti lėšų minėtų reikmių finansavimui.
Pradedant 2016 m., GMP skyriaus darbuotojų atlyginimai kasmet bus keliami 5 procentais. Dabar, vyr. finansininkės pavaduotojos J. Namikienės duomenimis, vidutinė GMP skyriuje dirbančios slaugytojos alga, neatskaičius mokesčių, yra 561 euras, vairuotojo – 408 eurai. Su įvairiais priedais tai sudaro atitinkamai 766 ir 467 eurus.
J. Galiauskienė paneigė kalbas, kad bus mažinamas skyriaus darbuotojų etatų skaičius. Ji patvirtino, kad bus įdarbinti paramediko kvalifikaciją turintys žmonės. PSPC 2016 m. pirks naują greitosios pagalbos automobilį, dar vienas bus skirtas iš Sveikatos apsaugos ministerijos. 2017 m. planuojama įsigyti trečią naują automobilį.
Vyr. gydytoja atmetė sklindančius nuogąstavimus, kad „greitosios“ medikai nespėja vykti į iškvietimus. Du ekipažai budi visą parą, trečiasis prisijungia nuo 16 valandos, kada, remiantis ilgamete statistika, iškvietimų padaugėja. Trys ekipažai budi ir šventinėmis dienomis. Darbas, pasak J. Galiauskienės, yra organizuotas sklandžiai, o viešai reiškiamas kai kurių darbuotojų nepasitenkinimas esama padėtimi tėra kolektyvo kiršinimas ir politikavimas.
vilkmerge.lt