Vienos žiniasklaidos priemonės vadovas blaivininkus neseniai paniekinančiai išpavadino rėksniais. Tik klausimas, kas pagal žodžio reikšmę didesni rėksniai? Iš lotynų kalbos išvertus žodį reklama (lot. reclamo, prancūzų reclame) reiškia rėkiu. Tad kas nepalyginamai garsiau rėkia: tie, kurie sako, kad dabartinis alkoholio suvartojimo lygis yra tiesioginis pavojus žmonių gyvybėms, sveikatai ir visuomenės saugumui, ar tie, kurie kasmet dešimtimis milijonų eurų skiria alkoholio reklamai ir taip sukuria kurtinančią rėksnių bandą…?
Reklamą, bet koks žodynas apibūdina, kad tai priemonės skatinančios daugiau „pirkti ir vartoti”, „didinti paklausą” ir panašiai. Neįtikėtina, kad dar yra žmonių, kurie sugeba teigti, neva alkoholio reklama nedaro poveikio jo vartojimui. O gal taip masiškai įstatymus ir nuomonę nuperkanti alkoholio pramonė galėtų pasistengti ir žodynuose reklamos apibrėžimą pakeisti? Kad reklama yra tiesiog kvailas verslo pinigų iššvaistymas…
Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis LRT „Forume” „Ar reikia labiau riboti prekybą alkoholiu?” ragindamas, kad nereikia vadovautis aistromis, o baiviu protu spręsti alkoholio vartojimo problemas, teigė: „Netikiu draudimais”. Alkoholio pramonės atstovai liberalai, čia ne tikėjimo, religijos, o mokslu pagrįstų objektyvių duomenų klausimas. Beje, visuomenė žymiai labiau susivokusi, nei kai kurie politikai: per 400 tūkst. balsų Forume atsakė, kad alkoholį reikia labiau riboti, ir 120 tūks., kad nereikia.
Jei galiausiai „sveiko proto” liberalams pateiki skaičius, mokslinius duomenis, tada kai kas iš alkoholio pramonės rėksnių ir jų rėmėjų pareiškia: „Statistika yra viena iš melo formų”. Kaip suklastosi bendrąją šalies žmonių gyvenimo trukmę, medicininius duomenis, kurie rodo – ar daugėja, ar mažėja tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių tiek fizinių, tiek psichinių susirgimų priėmus vienus draudimus arba liberalizavimus? Arba, jei statistika rodo, kad kai ką uždraudus, mažiau vartojo legalaus, tada neva akivaizdu, kad pradėjo vartoti nelegalų. Bet jei pradėjo vartoti nelegalų (o pagal alkoholio pramonės viešųjų ryšių propagandistus: labai prastos kokybės), tai negali būti taip, kad mažiau registruojama kepenų cirozių, psichozių ir pan.
Žurnalistas Andrius Tapinas, nuoširdžiai susirūpinęs alkoholio vartojimo pasekmėmis ir teigiantis, kad tai Lietuvoje yra problema numeris 1 , pakalbino du alkoholio pramonės lobistus Aludarių gildijos prezidentą Saulių Galadauską ir Legalaus verslo aljanso (buvusi Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija) vadovą Romą Apulskį ir savotiškai bandė juos tarsi paraginti prisidėti prie nacionalinio susitarimo sprendžiant alkoholio vartojimo problemą.
Reikia nedviprasmiškai pasakyti: kuo toliau alkoholio pramonę nuo tokių galimų nacionalinių susitarimų, Vyriausybės rengiamų alkoholio vartojimo mažinimo strategijų. Jiems griežtas reglamentavimas tiesiog turi būti nuleidžiamas, o dalyvaudami procese, jie, logiška, tik inirtingai trukdo priimti efektyvias priemones. O štai Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis sausio pabaigoje rengė susitikimus Vyriausybėje su alkoholio gamintojų giganto MG Baltic viceprezidentu Artūru Listavičiumi, jau minėtu degtindarių atstovu R. Apulskiu, Lietuvos liberalaus jaunimo atstovu Mantu Šnioka, kuris perdavė priklausomybių pramonės finansiškai remiamos organizacijos „Lietuva be šešėlio” planą alkoholio vartojimui mažinti. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu.
Tik šios srities nepriklausomi ekspertai turi parengti alkoholio vartojimo mažinimo priemones, o politikai tiesiog jį priimti, be jokio alkoholio pramonės dalyvavimo. Apie tai kalba kitas pavyzdys.
Alkoholio pramonės dvynė tabako pramonė
Šiais metais Sveikatos stiprinimo fondas skirstys lėšas ir socialinei reklamai priklausomybių tema. JAV pavyzdys parodo, kad socialinė reklama gali būti tikrai sėkminga arba net dar labiau paskatinti vartoti. Kai JAV teismo buvo paviešinti tabako pramonės vidiniai strateginiai dokumentai, kuriuose akivaizdu, kad svarbiausias gamintojų tikslas, kad rūkyti pradėtų mokyklinio amžiaus vaikai (toks slaptas tikslas yra ir alkoholio pramonės tai rodo sidrų produkcija ir pan.). Atsispirdama į tą faktą nekomercinė ir su rūkymu kovojanti organizacija parengė labai sėkmingą reklamų seriją „Tiesos kampanija”. Viešųjų ryšių klausimus aptariančioje knygoje „Sukurta užkibti” Chip ir Dan Heath rašo, kad išvydusi šią reklamą JAV tabako pramonė bandė užprotestuoti tokią „netaktišką” reklamą ( http://www.laweekly.com/news/set-em-up-buddy-2132734 ), bet paskui, norėdama pavaizduoti socialiai atsakingą, pati Philip Morris paleido savo reklamą jaunimui su šūkiu: „Galvok. Nerūkyk.”
„Sukurta užkibti” rašoma: „2002 m. birželį „American Journal of Public Health” straipsnyje apžvelgė 10 692 paauglių apklausą, kad palygintų „Tiesos kampaniją” su „Galvok. Nerūkyk.” Kai vaikų paprašė prisiminti bet kokią matytą prieš rūkymą nukreiptą reklamą, 22 procentai jų spontaniškai prisiminė „Tiesos kampaniją”; „Galvok” kampaniją prisiminė 3 procentai. Kuo ypač stebina šie statistiniai duomenys: kai vaikams buvo pasufleruojama informacija apie kompanijas, daugiau kaip 70 procentų jų prisiminė jas abi. Kitaip tariant, paaugliai per televiziją buvo matę abi reklamas, bet viena iš jų užkabino labiau nei kita”.
Koks skirtumas, matė ar nematė, bet svarbiausia, kaip ji veikė ar pakeitė požiūrį, elgesį? Viešųjų ryšių specialistas knygoje teigia: „Kai apklausoje vaikų buvo paklausta, ar yra tikimybė , kad jie kitais metais sutrauks cigaretę, tie, kuriuos paveikė „Tiesos kampanija”, 66 procentai buvo mažiau linkę rūkyti. Tie, kuriuos paveikė „Galvok. Nerūkyk.”, buvo 36 procentais labiau linkę rūkyti!” Neretai rūkyti, vartoti alkoholį, kitus narkotikus vaikai pradeda tiesiog maištaudami prieš suaugusius. Drastiška „Tiesos kampanijos” reklama besiremianti ne galimų rizikų pavardinimu ir informacijos suteikimu, o smūgiuojanti į problemos šaknį pačią niekšišką tabako pramonę, davė akivaizdžius rezultatus, paaugliai ėmė neberūkyti, nes taip jie maištavo. Reklama nėra informacijos pateikimas, žinios, o emocija. „Praėjus dviems metams nuo kampanijos pradžios, tarp vidurinės mokyklos aukštesniųjų klasių mokininių rūkančių procentas nukrito 18, o tarp žemesnių klasių 40 procentų.” Šiandien apie 15 proc, visų JAV gyventojų tebėra rūkantys.
Iš šio pavyzdžio yra akivaizdu, kad net skiriant pinigus socialinei reklamai prieš paauglių alkoholio vartojimą, tai paradoksaliai gali būti alkoholio reklamos sugrąžinimas į TV eterį dienos metu. Svarbiausia, kas tą reklamą rengs, kaip tai darys ir ką akcentuos! Pavyzdžiui. Reklamos agentūra, kuri gauna milžiniškus užsakymus iš alkoholio pramonės, pateiks Sveikatos fondui savo paraišką sukurti socialinę reklamą prieš alkoholio vartojimą, be abejo, pasiūlydama mažiausią kainą ir laimės. Tada reklamos rengėjams, susitarus su kitais žymiai ,,derlingesniais“ užsakovais iš alkoholio pramonės, yra įmanoma ją sukurti tokią, kuri net paskatintų vartoti…
E. Masiulis su partijos bendrais stengdamasis panaikinti alkoholio reklamos draudimą televizijoje dienos metu, tuo pačiu metu siūlė, kad transliuotojai būtų įpareigoti nuo alkoholio reklamos pelno 10 proc. skirti socialinei reklamai. Manau, anksčiau pateiktas pavyzdys iš JAV parodo, koks tik alkoholio pramonės interesus tenkinantys tokie pasiūlymai.
Dar šį mėnesį prasidės parašų rinkimas inicijuojant Alkoholio kontrolės įstatymo keitimą visuomenės iniciatyva surenkant privalomus 50 tūks. piliečių parašų (norintys prisidėti kviečiami kreiptis uzblaivia@gmail.com ). Surinkus parašus, pagal įstatymą Seimas privalės imtis mokslu, ekspertų rekomendacijomis paremtų, rezultatyviomis pripažintų priemonių alkoholio vartojimo mastams sumažinti. Ar ir vėl politikai svarbiausia bėks pasitarti su alkoholio pramone, kuri ne tik garsumo, bet ir įtakos prasme Lietuvoje yra neįveikiami rėksniai?
Juozas Dapšauskas yra knygos „Sveikata, kuri mus saugo” autorius, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos narys
