Ukmergės kultūros centras su Prancūzų kaimų bendruomene bendradarbiauja jau ne vienerius metus. Anksčiau bendrauta pasitelkus muzikantus, šokėjus, dainininkus. Dabar – dailininkus. Šis Europos strateginės partnerystės „Femin‘art“ projektas suaugusiųjų švietimo ir mokymo srityje – jau trečiasis.
Prancūzų kaimo bendruomenių pasiūlytas projektas prasidėjo 2014 metais. Numatyta jo trukmė – du metai. Europinis Femin’art projektas jungia Lietuvos, Vengrijos ir Prancūzijos moteris. Planuojama projekto pabaiga – 2016 metų pabaigoje.
Projekto tikslai – pritraukti kuo daugiau įvairaus amžiaus moterų, sukurti vieningą kolektyvinę prasmingą veiklą, suteikti galimybę kalbėti viešai, siūlyti alternatyvas šiandieniniame pasaulyje iškilusioms problemoms, sukurti pedagoginius metodus, pritaikytus suaugusiųjų mokymui (-si), projekto veiklą skleisti vietiniame, nacionaliniame, europiniame lygmenyje.
Projekto veiklos – tarptautinių komandų sudarymas, jų dalyvavimas mokymuose, besimokančiųjų susitikimai, meninės atelje, diskusijos, seminarai, meninių kūrinių sklaida žiniasklaidoje, internetinėse svetainėse.
2015 metų rudenį įvyko projekto partnerių susitikimas Vengrijoje. Jo metu prancūzai pristatė projektą, tikslus, veiklas. Visos trys grupės pristatė savo šalių moterų menininkių kūrybą. Vyko bendros keramikos, tekstilės kūrybinės dirbtuvės, aplankyta Budapeštę vykusi moterų dailininkų kūrybos paroda, aplankyti vietiniai menininkai.
Po dviejų mėnesių projekto vadovė Ukmergės Kultūros centro direktorė Rasa Graužinienė, meninės dalies vadovė – Romualda Zareckienė apsilankė Paryžiuje. Čia buvo išsamiai aptartos projekto veiklos, pristatyti meniniai projektai.
Ukmergės Kultūros centro direktorė Rasa Graužinienė pasakojo, kad šis projektas yra socialinis – meninis veiksmas. Dauguma moterų mezga, audžia. Norisi, kad jos papasakotų, kas joms rūpi, kas svarbu ar skauda. Tačiau kalbėti visuomenei galima ir meno kalba. Menas šiuo atveju yra išraiškos forma, kurią galima bendrauti nemokant kalbos. Moterys turi sugriauti sienas tarp šalių, išprovokuoti debatus ir susiburti aktyvioms veikloms. Todėl ir šis projektas prasidėjo, būtent, nuo diskusijų.
Kadangi prancūzai matė lino plenerų kūrinius, lankėsi ir patys dalyvavo meninėse atelje, tai ir pasiūlė lietuviams kurti darbus iš lino medžiagų. Todėl ir projekto vadovais tapo menininkai, ilgamečiai tarptautinio lino meno plenero dalyviai: Romualda Zareckienė, Egidijus Darulis, Kristina Darulienė, Laima Dzigaitė. Pati kūryba nereikalauja didelių dailės įgūdžių, o menininkai reikalingi tam, kad supažindintų su įvairiomis lino technologijų galimybėmis, vestų pokalbius, padėtų vystyti mintis, generuotų idėjas, pagelbėtų apjungti individualius kūrinius į visumą.
Grįžę iš Vengrijos, ukmergiškiai pradėjo ruoštis projekto veikloms. Vadovai sukvietė įvairių profesijų moteris, norinčias dalyvauti projekto veiklose, dalis jų turi meninių įgūdžių. Pavyzdžiui, projekte dalyvauja Ukmergės meno mokyklos Dailės skyriaus suaugusiųjų dailės studijos narės.
Pradžioje grupėse moterys susipažino ir išbandė lino medžiagų jungimo technologijas, po to diskutavo įvairiomis temomis: moterų vyriški darbai, šeimos tarpusavio santykiai, moters vieta socialinėje terpėje, moters laikas kūrybai, moteris, neturinti laiko sau. Taip buvo ruošiamasi kūrybai. Vėliau gimė pirmojo projekto kūrinio – instaliacijos idėja – suknelė. Kiekviena moteris pradėjo iš lino medžiagų perteikti savo mintis vaizdu ir papasakoti, ką ji darė, ką norėjo išreikšti, kokie buvo jausmai, išgyvenimai.
2015 m. gegužės pabaigoje, kaip tik per Miesto šventę, atvažiavo projekto Femin’art partneriai – vengrai ir prancūzai. Jie buvo nuvežti į Veprių laisvalaikio ir užimtumo centrą. Į jį atvažiavo ir skaitlingas būrys ukmergiškių. Viso čia susirinko apie 100 žmonių. Vepriuose vykusioje trijų dienų kūrybinėje stovykloje visi kartu gyveno ir kūrė.
Lietuvės moterys supažindino svečius su lino medžiagomis, jungimo technologijomis, parodė galimybes, padėjo išbandyti kūryboje. Po to grupėse vyko diskusijos moterims svarbiomis temomis.
Įvyko šiltas jaukus kontaktas, pasirodo visų šalių moterys panašiai mąsto tik ne visų galimybės yra vienodos. Po išsakytų minčių kiekviena grupė atrado naujas bendras idėjas, kurias ir nutarė įgyvendinti kūrybinėse atelje. Visos moterys – tiek lietuvės, tiek užsienietės, pasitelkusios savo mintis ir idėjas pradėjo kurti. Paskutinę dieną kiekviena kūrėja pristatė savo kūrinį ir jungė į iš anksto suprojektuotą suknelės formos plokštumą, kuri vėliau buvo pakabinta Ukmergės kultūros centro dailės galerijos erdvėje. Šia instaliacija buvo įgyvendinta projekto idėja – kiekviena moteris turėjo galimybę išsakyti savo mintis, jas sujungti su vieną visumą ir pasijausti stipriomis, patikėti, kad grupėje galima pasiekti žymiai daugiau.
Prieš išvykdamos šalių partnerių moterys pasidalino ateities planais, savo kūrinių projektais. Vengrės, pristatydamos moters buitį, ant upės kranto iš molio lipdo duonkepę krosnį. Prancūzės, atstovaudamos savo regioną, kuria palapinę, kurioje pristatys šiame regione augančius medžius, augmeniją, regiono žemėlapius. Kitas regionas prisistatys instaliacija su ažūrinėmis suknelėmis ir kaukėmis, trečias kurs meninės instaliacijos iš vietinės spalvotos žemės. Pristatymus stebėjo projekto partneriai, svečiai iš Baltarusijos ir Veprių miestelio bendruomenė.
Tęsiantis projektui, motyvuočiausios moterys buvo sujungtos į vieną grupę. Ir vėl įdomios, ilgos diskusijos, pokalbiai, analizės ir eskizavimai. Išsigrynino mintys, kad moteriai labai svarbu kažkur kaupti savo jausmus, mintis, idėjas ir buvo nuspręsta daryti talpas iš lino medžiagų. Kadangi moterys turi kalbėti kartu ir visuomenei pasakyti svarbius ir skaudžius jų išgyventus ir išjaustus dalykus, reikėjo visus darbus apjungti. Vėl gimė instaliacija „Moters slėpiniai“ – instaliacija, sudaryta iš ritmiškai sukabintų lentynų, kuriose sudėlioti moterų kūriniai – talpos su užkoduotais moterų rūpesčiais, mintimis, jausmais. Tai lyg uždara, kartu ir atvira vieta, kurioje galima pasislėpti arba būti atvirai. Šia instaliacija žiūrovui suteikiame galimybę vaikščioti tarp lentynų ir skaityti moterų slėpinius. Norėtume, kad visuomenė pažintų, girdėtų, suprastų, pajaustų moterį, atsigręžtų į jos gyvenimą ir troškimus ir sudarytų sąlygas jai būti savimi, neišnaudotų jos.
Instaliacijos užbaigime įsijungė ir į Lietuvą atvykę prancūzai – projekto Europinio Femin’art vadovė – Prancūzijos Burgundijos regiono Cluny sektoriaus nacionalinės kaimo bendruomenės atstovė, tarptautinio projekto koordinatorė Chantal Tramoy ir meninės dalies vadovė – Brigite Bourdon.
Projekto pabaigoje laukia Europinė paroda Paryžiuje, kurioje bus eksponuojamos ne tik projekto dalyvių kūrinių nuotraukos, bet ir patys kūriniai. Į parodos atidarymą planuoja vykti 18 moterų iš Ukmergės, kurios ir pristatys savo kūrinį „Moters slėpiniai“. Taip pat laukia ir dalyvavimas performanse, kurio metu bus galimybė visoms projekto moterims vienu šūksniu išsakyti svarbias mintis, kurios taip pat gims diskusijų metu.
Projekto dalyvių teigimu, projekte svarbiausia yra bendrauti ir atrasti save. Tikimės, kad išmoksime kalbėti viešai, siūlyti alternatyvas socialinėms problemoms. Kolektyvinių veiklų metu įgysime žinių, kurios bus lyginamos skirtingų Europos kultūrų lygmeniu. Mūsų bendravimo, saviraiškos išraiška – menas. Dalyvausime judėjimuose ir rinksimės veiklos formas. Atrasime savo vietą bendruomenėje.
