Smurto artimoje aplinkoje, ypač šeimoje, klausimas svarstomas jau ne pirmą dešimtmetį. Duomenys, statistika rodo, jog Lietuvoje smurto problema yra ganėtinai gili, įsisenėjusi bei reikalaujanti tinkamo sprendimo.
Kaip skelbia Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos, 2014 metais užregistruota 29,3 tūkst. iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje, pradėta daugiau nei 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Didžioji dalis smurtą patyrusių asmenų – moterys (80,2 proc.), vyrai sudarė 13,1 proc., vaikai – 6,7 proc. nukentėjusių.
Nevyriausybinės organizacijos ir kitos institucijos atliko tyrimus, apklausas, kurių metu gauti duomenys (pvz. smurtaujama kas trečioje šeimoje, 63,3 proc. Lietuvos moterų patyrė savo partnerių smurtą, Lietuva pagal smurto atvejų skaičių pirmauja visoje Europoje) dar labiau pabrėžė smurto pasireiškimo faktą, jo mastą ir pobūdį.
Kovai su smurtu LR Seimas 2011 m. gegužės 26 d. priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris įsigaliojo dar tų pačių metų gruodžio 15 dieną. Tai visiškai naujas ir atskiras įstatymas, skirtas reguliuoti ypatingus teisinius santykius, atsirandančius pasireiškus smurtui tarp artimųjų.
Įsigaliojus LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, policijos pareigūnai, susidurdai su smurtu artimoje aplinkoje atvejais, pastebi, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas ne visada nutraukia smurtinius veiksmus. Dažnai pareigūnams tenka ne po kartą vykti į tas pačias šeimas, kuriose pasitaiko smurto atvejų. Girti vyrai žaloja ne tik savo žmonas, sugyventines, bet ir vaikus. Jokie įstatymai nesustabdo nei girtuokliaujančių, nei smurtaujančių asmenų. Tenka konstatuoti, kad daugėja atvejų, kai už smurtą artimoje aplinkoje jau teisti asmenys, smurtauja pakartotinai. Policija teigia, kad smurto artimoje aplinkoje atvejai ir saugumo šeimoje klausimai išlieka itin aktualūs, ir pabrėžia, kad kiekvienam potencialam smurtautojui pravartu susimąstyti, susipažinti su smurtinio elgesio neigiamomis pasekmėmis, kurios skaudžiai atsiliepia ne tik konkrečiam asmeniui, dėl kurio smurtaujama, bet ir daro didžiulę žalą tokioje aplinkoje augantiems vaikams. Jie ne tik tampa smurto aukomis, bet, augdami smurtaujančiose šeimose, pradeda galvoti, kad smurtas yra natūralus veiksmas tikslui pasiekti.
Situacija Ukmergės rajone:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato duomenimis, 2012-2014 m. buvo pradėti 474 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto, 379 iš jų perduoti teisminiam nagrinėjimui. 2015 m duomenimis smurto aplinkoje registruota atvejų – 101.
Smurtas artimoje aplinkoje latentiškas. Nusikalstamos veiklos dažnai būna slepiamos, pašaliniams asmenims nepastebimos. Smurtą patyręs asmuo dažniausiai kreipiasi pagalbos tik po keleto smurto atvejų. Kadangi smurtas artimoje aplinkoje latentiškas, sunku nustatyti tikrąjį su juo susijusių nusikalstamų veikų mastą.
ES pagrindinių teisių agentūros 2014 metais paskelbtame tyrime „Smurtas prieš moteris”, konstatuojama, kad vaikystėje patirtas ar matytas smurtas gali didinti suaugusių asmenų pažeidžiamumą smurto požiūriu. Taigi svarbu kuo anksčiau pastebėti smurtinį elgesį, užkirsti jam kelią ir ugdyti tarpusavio santykius, pagrįstus nuostata, kad smurtas nepriimtinas jokiomis aplinkybėmis.
Smurto artimoje aplinkoje padarinius jaučia tiek smurtą patiriantys asmenys ir jų šeimos nariai, tiek kiti visuomenės nariai. Šie padariniai sietini ne tik su sunkiais dvasinės ir fizinės sveikatos sutrikimais, bet ir su socialinėmis ir ekonominėmis sąnaudomis.
Smurtas artimoje aplinkoje vis dar toleruojama. Jis, kaip žmogaus teisių pažeidimas, ilgai ignoruojamas. Iki įstatymo įsigaliojimo smurtas artimoje aplinkoje laikytas privačiu asmens reikalu. Taigi svarbu siekti, kad visuomenė geriau atpažintų smurtą artimoje aplinkoje, gautų daugiau informacijos apie smurto artimoje aplinkoje žalą, prevenciją, pagalbą jį patyrusiems, bausmes už jo naudojimą, taip pat smurtinio elgesio keitimą ir taptų jam nepakanti.
Specialistai, teikiantys pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, turi per mažai smurto artimoje aplinkoje apraiškų ir jo padarinių atpažinimo įgūdžių. Ypač stokojama smurto artimoje aplinkoje atpažinimo įgūdžių mokymo renginių ir standartinio reagavimo instruktažų teisėsaugos pareigūnams ir kitiems profesionalams, kuriems šios priemonės padėtų efektyviau dirbti su smurto artimoje aplinkoje aukomis. Taigi svarbu tobulinti teisėsaugos pareigūnų, socialinių darbuotojų, sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos specialistų, švietimo ir ugdymo įstaigų darbuotojų, kitų sričių specialistų, dirbančių su smurtą patyrusiais asmenimis, kvalifikaciją.
Artimiausiame tarybos posėdyje, kuris vyks sausio 28 dieną, siūloma patvirtinti Ukmergės rajono smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2016-2020 m. programą ir jos priemonių planą.
Šios programos tikslas – Ukmergės rajono lygiu mažinti smurto artimoje aplinkoje apraiškas. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: šviesti visuomenę smurto artimoje aplinkoje prevencijos klausimais, mokyti atpažinti smurto apraiškas, tobulinti savivaldybių institucijų darbuotojų, kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims srityse, profesinę kompetenciją, tobulinti paslaugų teikimo smurtą patyrusiems asmenims ir jų šeimos nariams sistemą, gerinti paslaugų kokybę, prieinamumą, skatinti kurtis nevyriausybines organizacijas Ukmergės rajone, dirbančias smurto prevencijos srityje.
Programos įgyvendinimas vykdomas naudojantis kaimyninės šalies – Lenkijos Stepono Batoro fondo patirtimi. Programa vykdoma dirbant su ne daugiau kaip 10 asmenų grupe, grupę veda du asmenys – vyras ir moteris. Programa vienai grupei trunka 6 mėn. Su grupe dirba specialiai apmokyti asmenys, gavę sertifikatus. Programos įgyvendinimas yra nuolatinis, įvertinant poreikį manoma, kad tuo pačiu metu turi vykti darbas su keliomis grupėmis.
Finansavimas programos įgyvendinimui planuojamas iš Ukmergės rajono savivaldybės skiriamų lėšų. Lėšų poreikis programai vykdyti 2016 m. – 15000 eurų.
