Pastaruoju metu ne tik darbuotojai ir darbdaviai, bet ir profsąjungų atstovai sutaria, kad Lietuvos darbo rinkoje reikia esminių pokyčių, nes šiandien galiojantys įstatymai neužtikrina tiek darbuotojams, tiek verslui būtino lankstumo. Kalbama, kad įstatymų peržiūra leistų sumažinti nedarbą, spartinti atlyginimų kilimą ir didinti šalies konkurencingumą pasaulyje. Tad ko gi reikia tiek moderniam darbuotojui, tiek darbdaviui?
Darbuotojai nori patys rinktis, dirbti daugiau ar mažiau
Klaipėdoje veikiančios PET granulių gamybos bendrovės „Orion Global PET“ technikos direktorius Arūnas Jonuška teigia, kad šiuo metu galiojantis griežtas darbo laiko reguliavimas jiems trukdo įdarbinti daugiau žmonių. „Mūsų gamybinei įmonei pagrindinė kliūtis yra darbo laiko nelankstumas. Dirbame pamainomis, o dabartiniai įstatymai labai apriboja darbuotojų galimybę užsidirbti daugiau. Darbuotojai sutinka tartis dėl ilgesnio darbo laiko ir viršvalandžių, jei už tai yra papildomai mokama. Juk tai galimybė daugiau užsidirbti. Tačiau trukdo biurokratiniai procesai, būtinybė viršvalandžius suderinti su profsąjunga prieš septynias dienas“, – savo nuomone dalijosi A. Jonuška.
A. Jonuška sako, kad didžiausia motyvacija darbuotojams visuomet yra atlyginimas. Jo įmonė darbuotojams moka už kiekvieną darbe praleistą valandą, netgi už pietų pertrauką. Viskas priklauso nuo verslo požiūrio į darbuotoją ir atsakingumo. Jei darbuotojas nori papildomai dirbti ir užsidirbti, tokia galimybė jam turėtų būti sudaroma.
Bijo įdarbinti, nes bus sunku atleisti
A. Jonuškos nuomonei pritaria ir modernios lietuviškos įmonės UAB „Daumantai LT“ direktorius Robertas Neimontas. Pasak jo, dar didesnių sunkumų nei viršvalandžių apskaita sukelia darbuotojų atleidimo procedūros. Verslininkai bijo kurti daugiau naujų darbo vietų, nes pasirinkus netinkamą ar nemotyvuotą darbuotoją bus sunku jį atleisti.
„Dabar nustatyti įspėjimo terminai yra nenormalūs. Jie priverčia žmogų laikyti darbo vietoje nuo 2 iki 4 mėnesių, nors darbuotojas jau nebeturi motyvacijos dirbti arba skiria tą laiką naujo darbo paieškoms. Atleidus darbuotoją dar reikia mokėti išeitinę kompensaciją iki 6 mėnesių. Ypač sudėtinga, jei darbuotojas yra neįgalus ar jam liko nedaug laiko iki senatvės pensijos. Todėl verslininkai nenori rizikuoti ir neįgalių, mažiau patyrusių ar tinkamos kvalifikacijos neturinčių žmonių tiesiog nepriima. Laisvesnės atleidimo procedūros leistų sukurti daugiau darbo vietų ir drąsiau įdarbinti vyresnio amžiaus žmones, jaunimą, mažų vaikų turinčius tėvus“, – sako R. Neimontas.
Atvertų kelią patirties neturintiems darbuotojams
Vienas iš svarbiausių socialinio modelio projekte numatomų pakeitimų, jau sulaukusių Seimo narių pritarimo, yra didesnė darbo sutarčių įvairovė. Tai padėtų į darbo rinką greičiau įžengti jauniems ir nepatyrusiems darbuotojams. Ir A. Jonuška, ir R. Neimontas sutinka, kad dabar įmonės itin atidžiai renkasi specialistus, nes atleisti prastai dirbantį žmogų yra labai nuostolinga. Naujos darbo sutarčių rūšys leis jaunimui išbandyti skirtingas darbovietes ir įgyti darbdavių vertinamos patirties.
„Reikia suprasti, kad per 25 metus atsirado daug naujų veiklos ir verslo sričių. Susiformavo nauja – aktyvi ir savarankiška – darbuotojų karta, kuri nori lankstumo ir daugiau galimybių darbe. Jauni profesionalai turi kitokius poreikius ir jiems reikia tuos poreikius atitinkančio socialinio modelio – tokio, kuris leistų darbą derinti su mokslais, savanoriška veikla, hobiais, šeimos įsipareigojimais ir t.t.“, – teigia R. Neimontas.
Patys darbdaviai skatina kurti profsąjungas
Socialinis modelis numato aiškesnę ir laisvesnę profsąjungų veiklą, palengvina kolektyvinių sutarčių sudarymą ir streikų skelbimą. Nors profsąjungos dažnai pabrėžia, kad verslininkai nori apriboti darbuotojų atstovų teises, įmonių vadovai teigia kaip tik skatinantys tokią veiklą.
„Atsakingos įmonės palaiko profsąjungas. Pas mus joms priklauso net 70 proc. darbuotojų. Tačiau su jokiais sunkumais dėl to nesusiduriame. Trukdo tik gremėzdiški dabartiniai įstatymai“, – prasitarė „Orion Global PET“ technikos direktorius.
Pasak R. Neimonto, konkurencingas darbdavys stengiasi sukurti kuo geresnes sąlygas darbuotojams, o ne jas bloginti. Pavyzdžiui, UAB „Daumantai LT“ skiria dalinį finansavimą besimokantiems aukštosiose mokyklose, moka išmokas už inovatyvius pasiūlymus, aukštus rezultatus, draudžia darbuotojus gyvybės draudimu.
„Netiesa, kad regionuose nėra gerų darbdavių, o darbuotojai dėl to turėtų baimintis socialinio modelio atnešamų pokyčių. Normalus darbdavys nepuls atleisti gerų darbuotojų, nes jų ir taip trūksta. O nesąžiningo darbdavio niekas neištaisys, nei senas, nei naujas kodeksas“, – pabrėžė UAB „Daumantai LT“ vadovas.
