Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija tęsia Europos Komisijos finansuojamo Tarptautinio Erasmus+ tarpmokyklinio strateginės partnerystės projekto „AU FIL DE NOS COURS D’EAU“ („Mūsų upių tėkmėje“) vykdymą.
Šis projektas skatina mokytojus ir mokinius užsiimti, domėtis gamtos apsauga, tyrinėti ekosistemą, geriau pažinti upes.
Spalio mėn. 11-17 d. susitikimas vyko projektą koordinuojančioje mokykloje Prancūzijoje, Mirepoix miestelyje. Dalyvavo grupės iš Ispanijos, Graikijos, Rumunijos, Vengrijos, Olandijos, Prancūzijos ir Lietuvos, Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos. Ją atstovavo 4-os klasės mokinės Dominyka Vaitkūnaitė, Gerda Marcinkevičiūtė, Živilė Sokolovaitė ir Ernesta Rosenbergaitė, lydimos mokytojų Almos Kubrakovienės ir Rimos Jakštienės.
Susitikimo programa buvo labai turininga ir įdomi. Pirmąją dieną susitiko visų šalių komandos Mirepoix mokykloje; ten susipažinome su kitų šalių projekto dalyviais, atlikome prisistatymo užduotis. Vėliau, atsakydami į pateiktus orientacinius klausimus, aplankėme žymesnes miestelio vietas, susipažinome su miesto aplinka, pabendravome su gyventojais ir pajutome šios vietos kultūrinę dvasią.
Kitą dieną vyko užsiėmimai tarp skirtingų tautybių ir kultūrų grupių moksleivių; tikslas buvo ne tik susipažinti, bet ir išsiaiškinti, kas mus sieja ir skiria. Ekskursijos metu aplankėme natūraliai susidariusį vandens telkinį Fontestorbes, plaukiojome kanojomis, ir diena baigėsi karaokė-šokių vakarone.
Trečiadienio rytą turėjome progą pažinti unikalų XVII a. inžinerinį statinį – Midi kanalą, kuris yra įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Kanalo statybos buvo pradėtos 1666 m. ir truko 15 metų. Šis kanalas jungia Tulūzą su Viduržemio jūros pakrante. Kadaise tai buvo itin svarbus prekybinis kelias, kurio pagalba pirkliai sutaupydavo 3000 km aplink pietinę Ispaniją. Plaukėme laiveliu, stebėjome, kaip veikia šliuzai; aplankėme nuostabų Karkasonės miestelį, jo pilį ir katedrą. Šiandien – tai viena didžiausių ir įspūdingiausių pilių ne tik šiame regione, bet ir visoje Prancūzijoje. Pilį supa du milžiniški apsaugos žiedai, kuriuose iškilę 53 bokštai. Čia ne tik grožėjomės miestelio didybe, bet turėjome surasti atsakymus į pateiktą klausimyną.
Ketvirtoji diena buvo skirta teatrui. Prancūzai pristatė garsųjį Eženo Delakrua paveikslą „Laisvė barikadose“, po to visos komandos turėjome atkartoti šį vaizdą ir tapome „gyvais paveikslais“. Po to kiekvienos šalies mokiniai pristatė savo mokyklose vykdomas veiklas. Mes pateikėme mokinių sukurtą ir subtitruotą filmą, kuriame buvęs gimnazijos pavaduotojas ugdymui V. Minderis ir kiti žmonės pasakoja apie tai, ką jie su draugais savo jaunystėje veikdavo prie mūsų Šventosios upės.
Prieš atsisveikinant su Prancūzija dar aplankėme hidroelektrinę Tulūzos mieste. Šios ekskursijos metu sužinojome, kaip upių užtvankų pagalba gaminama elektros energija, stebėjome, kaip įrengiamos pralaidos migruojančioms lašišoms ir kitoms žuvims, kurios grįžta neršti į upės aukštupius.
Kelionė paliko neišdildomus įspūdžius, užsimezgė daug naujų draugysčių; lavinome prancūzų ir anglų kalbų gebėjimus, turtinome žinias apie kitas Europos šalis; kitataučiams pasakojome apie savo kraštą, gamtą ir jos grožį, dainavome lietuviškas dainas ir lyginome europietiškas kultūras.
Jono Basanavičiaus gimnazistės, dalyvavusios susitikime
