Lietuvos aklųjų bibliotekos Ukmergės filialo vedėjos Astos Girnienės iniciatyva Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje gražiai paminėta Tarptautinė Baltosios lazdelės diena. Aklieji mokomi vaikščioti, naudojantis baltomis lazdelėmis, todėl jiems skirta diena pavadinta šiuo vardu. Daugelyje šalių šią dieną organizuojami įvairūs renginiai – akcijos, susitikimai, konferencijos, diskusijos, šventiniai minėjimai, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių su regėjimo negalia problemas, informuoti apie regos sutrikimo priežastis, kad būtų galima iš anksto užkirsti kelią ligai.
Lietuvoje Baltosios lazdelės diena pradėta minėti nuo 1992 metų, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga tapo Pasaulio aklųjų ir silpnaregių sąjungos nare.
Pasirenkant renginio temą, buvo prisimintas 85-erių metų jubiliejų švenčiantis tiflobibliografas, poetas, esperantininkas, žymiausias XX a. Lietuvos aklųjų istorijos tyrinėtojas, ilgametis Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojas, socialinių mokslų daktaras Valentinas Vytautas Toločka.
Renginio dalyviai susikaupę klausėsi V. V. Toločkos eilių, kurias skaitė Asta Girnienė ir Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Vilma Zakarauskienė, klausėsi dainų, sukurtų šio poeto žodžiais, įrašų. Ruošdamiesi Valentino Vytauto Toločkos jubiliejui, Lietuvos aklųjų bibliotekos šeimininkai sukūrė apie jo gyvenimą ir veiklą dokumentinį filmą „Laimingas žmogus“. Tai patrauklus filmas apie žmogų, kuris pats būdamas neregys, savo darbais nusipelnė didžiulės pagarbos ir meilės. Filmą pristatė ir apie V. V. Toločką pasakojo Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorės pavaduotojas tiflotyrai Juozas Valentukevičius. Viešosios bibliotekos direktorė Rasa Griškevičienė, dėkodama renginio svečiams ir dalyviams, pasidalino savo tėvelio, šviesios atminties gydytojo Jono Grebliausko pasakojimais apie gražius jo ryšius su buvusio Kauno aklųjų kombinato, dabar – Kauno aklųjų ir silpnaregių centro darbuotojais. Studijuodamas tuometiniame Kauno medicinos institute, naktimis būsimasis gydytojas dirbo aklųjų kombinato katilinėje kūrendamas krosnis ir taip prisidurdamas prie studentiškos stipendijos. Jis išmoko Brailio raštą ir vėliau savo vaikams skaitydavo juo parašytas knygas, aklieji jį išmokė skambinti pianinu ir net groti vargonais. Bibliotekos direktorė ir dabar atsimena tuos jaukius susitikimus tėvų namuose Žemaitijoje, mažame Šaukėnų miestelyje, kai susirinkę iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos buvę kombinato darbuotojai iki paryčių dalindavosi prisiminimais apie jaunystę, Kaune prabėgusius metus arba susėsdavo pamuzikuoti, užtraukdavo dainą. Liko įrašytos dvi kompaktinės plokštelės su Jono Grebliausko prisiminimais apie ryšius ir bendrą veiklą su aklaisiais.
Renginys viešojoje bibliotekoje visiems jo dalyviams ir svečiams paliko malonius įspūdžius. Abiejų bibliotekų darbuotojai sutarė – bendradarbiausime ir ateityje! Mažojoje galerijoje veikė dokumentų paroda, skirta aklųjų ir silpnaregių veiklai, „Skaitantys pirštai“, atkeliavusi iš Lietuvos aklųjų bibliotekos Ukmergės filialo. Ne vienam tai buvo pirmoji artimesnė pažintis su žmonėmis, kuriuos gyvenime lydi baltoji lazdelė.
Virginija Tylienė
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja
Melanijos Širvienės nuotraukos
