Paskutinį liepos savaitgalį Ukmergės kultūros centro Taujėnų mėgėjų teatras „Bičiuliai“ dalyvavo tarptautiniame mėgėjų teatrų festivalyje „Perses krastos‘ 2015“ Koknesėje, Latvijoje. Taujėniškiai festivalyje vaidino A. Tarasonio komediją „Meilės eleksyras“. Latvių žiūrovus sužavėjo Dariaus Kaplūno, Huberto Žižio, Ievos Bagdonienės, Onos Krikštaponienės, Rolando Janicko įkūnyti personažai.
Po teatrų pasirodymų šventės organizatoriai visus dalyvius pakvietė pasivaišinti tradicine „teatrine sriuba“, pabendrauti, padiskutuoti, susipažinti, užmegzti ryšius, kaip juokavo teatralai, „tolimesnei draugystei teatrų šeimomis“. Toks draugystės ryšys tarp Taujėnų ir Koknesės teatrų užsimezgė dar 1999 metais, kai šie teatrai susipažino tarptautiniame mėgėjų teatrų festivalyje „Pienių vynas“ Skapiškyje ir palaiko kultūrinius ryšius iki šiol.
Tiesa, buvo šiokia tokia – dešimties metų, pertrauka. Tačiau tvirta bičiulystė nenutrūksta niekada ir laikui bėgant tik tvirtėja. Tai įrodo ir šiame festivalyje aptarti kitų metų planai, kuriuose latvių teatrai liepos mėnesį atvyks į mėgėjų teatrų festivalį „Prie dvaro“ Taujėnuose, o taujėniškiai laukiami net trijuose festivaliuose Latvijoje.
Kadangi buvo prabėgęs dešimties metų laiko tarpas po paskutinio dalyvavimo festivalyje Koknesėje, taujėniškiams buvo įdomu pamatyti, kas pasikeitė per dešimtmetį šiame dar XII amžiuje įsikūrusiame mieste. Didžiausias atradimas buvo apsilankymas Koknesės saloje pradėtame kurti Likimo Sode. Tai atminimo vieta, skirta XX amžiaus totalitarinio režimo latvių aukoms atminti. Likimo Sodas kuriamas pagal tarptautinį konkursą laimėjusio japono landšafto architekto Shunmyo Masuno projektą. Šio projekto įgyvendinimas pradėtas 2008 metais, švenčiant 90–ies metų Latvijos Nepriklausomybės paskelbimo jubiliejų. Planuojama, kad jis bus visiškai baigtas 2018 metais, minint Latvijos Nepriklausomybės paskelbimo 100-metį. Ir jeigu, kaip tikisi latviai, jis pasieks savo tikslą, jis taps ne tik Latvijos praeities, bet ir ateities paminklu, sujungiančiu praeitį, dabartį ir ateitį, suteikiančiu ramybę praeičiai, jėgą šiandienai ir įkvėpimą svajonių išsipildymui ateityje. Tiek žmogaus, tiek ir valstybės.
Likimo Sodas pasižymi didingais užmojais ir simbolika. Čia bus sunešta 600 tūkstančių akmenų – maždaug tiek Latvijos gyventojų žuvo per karus, buvo represuoti, ištremti, priversti emigruoti. Kiekvieno Latvijos rajono išreikšta pagarba represuotiems kraštiečiams – pasodinta ąžuolų alėja. Centre – obelų alėja, vedanti link amfiteatro. Kiekvienas sektorius turi savo pavadinimą ir koncepciją: „Ramybė“, „Abejonės“, „Malda“, „Pažadas“, „Paguoda“, „Apšvietimas“, „Troškimas“.
Kiekvienas gali sudalyvauti Likimo Sodo puoselėjime, ne tik jame dirbant ar aukojant pinigus, bet ir lankantis jame, sėdint ant Dauguvos kranto ir stebint, kaip upė lėtai ir pastoviai teka link savo tikslo – jūros. Likimo Sodas – tai tarsi ateities viltis – sodas, skirtas nusiraminti ir įrodyti Latvijos tautos jėgą. Latviai tiki, kad dėka visų žmonių paramos, Likimo Sodo idėja bus įgyvendinta. Maža dalele prie šios gražios idėjos įgyvendinimo prisidėjo ir Taujėnų teatralai.
Paviešėję pas bičiulius, „Bičiuliai“ grįžo į Taujėnus. Ir tikisi su jais susitikti ateinančių metų festivalyje „Prie dvaro“ Taujėnuose.
Laima Jančiauskaitė
Ukmergės kultūros centro Taujėnų filialo mėgėjų teatro „Bičiuliai“ režisierė
Dariaus Kaplūno nuotr.
