Socialinis verslas, socialinis verslumas, socialinė ekonomika – dažnas pagalvoja, kad tai susiję su socialiniais tinklais. Labai lengva pasiklysti tarp daugybės socialinio verslumo apibrėžimų.
Nenorint veltis į painius ekonomikos terminus, ieškant išsamaus socialinio verslo apibūdinimo, užtektų pasakyti, kad tai – verslas, kuris nėra orientuotas į pinigų uždirbimą tiesiogine prasme. Socialinis verslas visų pirma kovoja su socialinėmis problemomis ir siūlo jų sprendimo būdus, tokius kaip neįgaliųjų integravimas į visuomenę, ilgalaikių bedarbių įdarbinimas, mažumų atskirtis ar vaikų iš asocialių šeimų užimtumas, įtraukiant juos į įvairias veiklas. Be to, vienas iš socialinio verslo uždavinių yra vietinės bendruomenės įtraukimas į vykdomą veiklą.
LSB Ukmergės skyrius organizavo informacinį renginį „Socialinis verslumas“, į kuri susirinko gausiai ne tik skyriaus nariai, bet ir partneriai iš Vokietijos, dalyvavo ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai, seniūnijų darbuotojai.
Ukmergės samariečiams seniai kilo mintis suorganizuoti tokį renginį, nes iš tikrųjų patiems norėjosi aiškumo ir supratimo, kas tai yra. Deja, Ukmergės mieste neatsirado galinčių apie tai papasakoti, nors kreiptasi buvo į ne vieną organizaciją. Bet, nusišypsojo laimė susipažinti su konsultacine įmone iš Vilniaus, kuri mielai sutiko padėti. Džiaugiamės net dviejų lektorių atvykimu. Apie patį verslumą mums pasakojo mokymo specialistas, psichologas, strateginio planavimo ir valdymo, interesų atstovavimo, konfliktų sprendimo bei darbo komandoje specialistas , stažavęsis daugelyje užsienio šalių Ričardas Diržys ir NVO ( Nevyriausybinių organizacijų) informacijos ir paramos centro vadovas Martinas Žaltauskas, kurio gyvi pavyzdžiai labai sudomino dalyvavusius, po renginio kilo minčių organizacijoms labiau bendradarbiauti.
Apie socialinį verslumą Vokietijoje papasakojo ir partneriai iš Vokietijos. Ponas Fritz Amann tiesiog pristatė Darbininkų Samariečių (ASB) veiklą, kuri yra tikri socialinio verslumo pavyzdžiai.
Kai kuriose šalyse socialiniame versle dalyvauja 5–10 % gyventojų, tačiau Lietuvoje šis skaičius gerokai mažesnis – tik apie 2 %. Bet ir mūsų valstybėje atsiranda vis daugiau originalių ir netradicinių socialinių verslų, tokių kaip provincijoje gyvenančių vaikų įtraukimas į muzikinę ar kitokią meninę veiklą, judėjimo negalią turintiems žmonėms skirtas Socialinis taksi , „Carito „ gaminamų žvakučių verslas ir kiti.
Po renginio visi susimąstėme, nors ir atsirado idėjų, prie kavos puodelio diskutavome, kad socialinė verslumo perspektyva visuomenininkams yra sudėtinga ir be valdžios geranoriškumo, bei įstatyminės bazės pakeitimo sunku pradėti.
Jolita Stankaitienė
LSB Ukmergės skyriaus pirmininkė
