Neseniai gausus ukmergiškių, poezijos ir dainos mylėtojų, būrys susirinko į LPS „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ ir Vlado Šlaito viešosios bibliotekos renginį „Pasauly viena tokia žemė…“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25- mečiui ir Etnografinių regionų metams. Į renginį atvyko mielas svečias – poetas, dainų tekstų autorius ir kompozitorius, eseistas, visuomenininkas Juozas Elekšis. Sveikinimo žodį tarė klubo „Viltis“ pirmininkė Valerija Naraškevičienė. Svečią pristatė, jo kūrybą aptarė ir visą renginį vedė klubo „Viltis“ sambūrio „Gimtojo žodžio versmės“ vadovė Janė Juzėnienė.
Juozas Elekšis – žemaitis, mylintis Lietuvą ir ypač Ukmergę, su kurios bočėmis dainininkėmis sieja šešerių metų draugystė ir bendradarbiavimas. Poetas yra sukūręs dainą, skirtą mūsų miestui ir jo žmonėms. Tad pirmiausia ir buvo kalbėta apie žemaičių ir aukštaičių draugystę, santarvę, vienybę, kurią dar 19 amžiaus pradžioje pasakėčioje „Arklys ir meška“ skatino Simonas Stanevičius, apie abiejų regionų tarmių skirtumus. „Rokavomės“ žemaitiškai, skambėjo aukštaitiška liaudies daina, šoko liaudiškų šokių kolektyvas „Radasta“ (vadovė Roma Morkūnienė, akordeonu grojo Birutė Verbickienė, pritarė dainininkių grupė).
Didžioji renginio dalis skirta Juozo Elekšio kūrybos pristatymui. Pirmiausia renginio vedėja analizavo Tėvynės temą poeto kūryboje, o pats autorius pratęsė ją pasakojimu apie lietuvių kovas už laisvę, apie krauju aplaistytą Nepriklausomybę, apie būtiną mūsų susitelkimą laisvei išsaugoti bei padainavo du patriotinius kūrinius: 1794-95 metų Telšių pavieto sukilėlių ir 1931 metų žemaičių sukilėlių žygio dainas. Mezgėsi pokalbis su svečiu apie Žemaitiją, jo gimtuosius Lėlaičius, Viekšnius, o ekrane keitėsi poeto gimtinės vaizdai. Kaip džiaugėsi Juozas Elekšis nuotraukose išvydęs kelią, kuriuo nuo septynerių metų vaikščiojo į mokyklą, savo giminaičių trobas, kryžių, Ventos vingius, menančius pirmąją meilę…
Poeto dainas apie meilę analizuodama Janė Juzėnienė atkreipė dėmesį į pačius švelniausius, subtiliausius, elegantiškiausius prisipažinimus, kokių lietuvių poezijoje reta: „Tai kodėl aš slepiu, kad man rūpi/ žiburėliai akelių dviejų…“, „Turiu aš tik vieną širdį,/ kuriai tu svajonė esi…“, „Atiduočiau tai gėlelei viską,/ jai vienai, taip taip, tik jai vienai…“, „Tu, mergaite, nežinai,/ kas šį vakarą dainuos/ tau vienai tau vienai/ prie Virvytės, Prie Ventos… ir t.t.
Juozas Elekšis yra sukūręs anekdotų, linksmų pasakojimų, taigi ir renginyje papokštavome. Šmaikščius savo kūrinėlius pasakojo svečias, jį papildė renginio vedėja, o anekdotų iliustracijas dalyviai stebėjo ekrane.
Juozas Elekšis išleidęs per 20 knygų – daugiausia dainų rinkinių. Bibliotekos darbuotojos paruošė šių knygų ir leidinių, straipsnių apie autorių parodą. Poetas aptarė savo knygas, pristatė naujausią „Dainių upeliukas“, papasakojo apie dainų kūrimo subtilybes, savo darbus ir pomėgius. Jo tekstais dainas kuria 26 kompozitoriai ir meno kolektyvų vadovai bei pats autorius.
Renginyje skambėjo Juozo Elekšio dainos, kurias atliko Kultūros centro bočių vokalinis ansamblis „Lyra“, klubo „Viltis“ choras „Smiltelė“ (abiejų kolektyvų vadovė Vacė Ignatavičienė, akordeonu pritarė Birutė Verbickienė).
Susirinkusius džiugino nuoširdus, paprastas pašnekesys, o įdomūs svečio pasakojimai, dainos įkvėpė meilės tėvynei, tėviškei, visų mūsų bendrystės jausmą.
Eugenija Margevičienė, klubo „Viltis“ valdybos narė
