Vidutinis atlyginimas už vieną darbo valandą – apie 17 eurų (neatskaičius mokesčių). Toks užmokestis yra mokamas Norvegijoje. Bet kai išgirsti, kokios socialinės garantijos, be darbo užmokesčio, suteikiamos turintiems teisę dirbti šioje šalyje, apima neviltis, lyginant su darbo sąlygomis Lietuvoje. Norvegiją drąsiai galima vadinti pasakų šalimi. Šioje šalyje teisę dirbti turi (t.y. dirba legaliai) apie 300 ukmergiškių.
Vidutiniškai sugrįžta po 2 tūkst. 800 eurų
Gytis Meilūnas (32 m.), Ukmergėje įsikūrusios UAB „Norvegijos lietuvių mokesčių grąžinimo centras“ direktorius, sako, kad gyventojų pajamų mokestis, kuris atskaičiuojamas iš dirbančiojo atlyginimo, Norvegijoje yra 35 proc. (Lietuvoje – 15 proc.). Bet šioje šalyje numatyta tiek įvairių išimčių, kad, jei susigaudai jų mokesčių sistemoje, nepažeisdamas įstatymo, moki tik kelis procentus mokesčių. Skirtumas tarp maksimalaus ir minimalaus galimo mokesčių tarifo per mėnesį beveik prilygsta minimaliam lietuviškai atlyginimui.
G. Meilūno įmonės pagrindinė veikla ir yra padėti Norvegijoje dirbantiems lietuviams susigaudyti šios šalies mokesčių sistemoje. Didžiausia suma, kurią, padedamas G.Meilūno įmonės, Norvegijoje dirbęs lietuvis atgavo už vienerius metus, yra
9 tūkst. 563 eurai. O didžiausia suma, kurią Norvegijos mokesčių inspekcija, po žmogaus pasikonsultavimo su „Norvegijos lietuvių mokesčių grąžinimo centru“, sugrąžino vienam kauniečiui, buvo 22 tūkst. 175 eurai. Ši suma susidarė per tris metus. „Vidutinė suma, kurią , mūsų įmonės padedami, susigrąžina lietuvaičiai, yra apie 2 tūkst. 800 eurų“, – sako G. Meilūnas.
Norvegija dosni dirbantiems užsieniečiams
Šios įspūdingai skambančios pinigų sumos nėra jokia apgavystė ar mokesčių slėpimas. „Norvegija yra dosni čia dirbantiems užsieniečiams, kurių šeimos likusios savo gimtinėje“, – sako G. Meilūnas. Iš visų, dirbančių Norvegijoje, darbdavys atskaičiuoja sumą pagal maksimalų pajamų mokesčio tarifą ir šiuos pinigus perveda į tenykštės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Pasibaigus kalendoriniams metams, galima deklaruoti savo išlaidas ir dalį valstybei sumokėtų mokesčių susigrąžinti. Kokios išlaidos priskiriamos prie tų, už kurias galima susigrąžinti sumokėtų mokesčių dalį? „Kiekvienam dirbančiam užsieniečiui, jei jo šeima yra likusi gimtojoje šalyje, pajamų mokesčiu neapmokestinami maistpinigiai, kurie per metus sudaro beveik 7 tūkst. 920 eurų. Beveik 2 tūkst. 300 eurų valstybė grąžina už būsto nuomą; kelionės į gimtąją šalį taip pat yra kompensuojamos. Jei sutuoktinio, likusio gimtojoje šalyje, pajamos neviršija 5 tūkst. 500 eurų, grąžinamų mokesčių suma dar didėja. Už vieną vaiką, likusį gimtojoje šalyje, iki jis sulauks pilnametystės, Norvegija moka vadinamuosius „vaiko pinigus“. Vaikams nuo 11 mėn. iki
23 mėn. amžiaus mokama beveik 700 eurų per mėnesi, o vyresnio amžiaus vaikams priklauso kiek didesnė nei 100 eurų išmoka“, – sako G. Meilūnas
Tenka pagelbėti įvairiose situacijose
„Nors mūsų įmonės veiklos sritys yra apibrėžtos: padėti susigrąžinti permokėtus mokesčius, sutvarkyti dokumentus išmokoms už vaikus, įsteigti įmonę, išversti dokumentus iš/į norvegų kalbą, tačiau mes stengiamės suteikti visokeriopą pagalbą geresnio gyvenimo Norvegijoje ieškantiems lietuviams. Juokaudamas sakau: mes – kaip Lietuvos ambasadoriai Norvegijoje, tik atstovaujame ne šalį, o žmogų. Į mus kreipiamasi pačiais įvairiausiais klausimas, su pačiomis įvairiausiomis problemomis: jei žmogus dėl įvairių priežasčių negauna sutarto darbo užmokesčio, ar jam nėra apmokamos atostogos. Kreipiasi ir gavę protokolus, surašytus norvegų kalba, tarkim, už greičio viršijimą ar kitą administracinės teisės pažeidimą. Lietuviams, dirbantiems Norvegijoje, teikiame ne tik konsultacijas, bet ir teisinę pagalbą. Bendradarbiaujame su tenykštėmis advokatų kontoromis. Nemaža dalis dirbančiųjų šioje Šiaurės šalyje nekalba nei angliškai, nei norvegiškai, tad , iškilus kažkokioms problemoms, jie net su advokatu negali susišnekėti. Mes padedame ir tokioje situacijoje“, – pasakoja G. Meilūnas.
Bendrovės paslaugos, tiesiogiai susijusios su mokesčių grąžinimu (tinkamai užpildyti mokesčių deklaraciją) kainuoja 130 eurų. Tačiau, jei grąžintinos sumos yra nedidelės, į tai yra atsižvelgiama ir įkainis sumažinamas. Konsultacijos iki mokesčių grąžinimo yra nemokamos.
Ukmergiškis bandė apgauti kraštietį
Vienas iš išskirtinesnių teisinės pagalbos prašymų, pasiekusių G. Meilūną, yra susijęs su dviem ukmergiškiais. Visas procesas dar galutinai nepabaigtas, bet teismo sprendimas jau įsiteisėjęs. Ukmergiškis bandė apgauti savo kraštietį. Pradžioje jam lyg ir pavyko tai padaryti. Tačiau, po Norvegijos teismų sprendimo, sukčiui teko labai nusivilti. Istorija tokia: ukmergiškis „verslininkas“ su kitu ukmergiškiu, statybininku, sudarė sutartį, jog už gerokai mažesnį atlygį, nei rekomenduojamas Norvegijoje, pastarasis įrengs individualų gyvenamąjį namą. Savo įsipareigojimus statybininkas įvykdė. Tačiau ukmergiškis
„verslininkas“ iš sutartos sumos sumokėjo, vertinant Norvegijos masteliais, tik juokingą 3 tūkst. 500 eurų atlygį. Pagal sutartį, „verslininkas“ samdomam darbuotojui liko skolingas beveik 12 tūkst. eurų ir likusią sumą atsisakė mokėti. Maža to, nukentėjęs ukmergiškis dar buvo apgautas ir Norvegijoje gyvenančios lietuvės advokatės. Ši pinigus iš jo paėmė, tačiau jokio darbo neatliko. „Galiausiai žmogus užsuko į mūsų įmonės kontorą. Pradžioje su nesąžiningu „verslininku“ bandėme tartis gražiuoju, tačiau jis nesutiko statybininkui atiduoti nė pusės jo uždirbtų pinigų. Mūsų advokatai Norvegijoje pasiekė, kad byla būtų baigta per tris mėnesius. Statybininkui Norvegijos teismai iš „verslininko“ priteisė daugiau nei 30 tūkst. eurų. Teismas susumavo visas pagal darbo kodeksą priklausančias minimalias išmokas. Po teismo nuosprendžio „verslininkui“ buvo paskelbtas bankrotas. Šiuo metu siekiame, kad apgautajam Norvegija sumokėtų teismo priteistą sumą, o vėliau jau išieškotų ją iš sukčiavusio ukmergiškio“, – pasakoja G. Meilūnas.
Į Norvegiją – ir dėl prabangaus automobilio
Daugelis, pasak G. Meilūno, į Norvegiją vyksta tam, kad užsidirbtų būstui ar jo remontui, antra dažniausiai įvardijama priežastis – reikalingi pinigai vestuvių puotai. Pasitaiko, kad vykstama užsidirbti ir prabangiam automobiliui. Pats G. Meilūnas į Norvegiją išvyko 2006 m. Pradėjo dirbti pagalbiniu darbininku vėdinimo sistemas montuojančioje įmonėje. Išmoko norvegų kalbą, tada jam buvo pasiūlytos projektų vadovo pareigos. „Vienais metais, užpildęs deklaraciją Norvegijos mokesčių inspekcijoje, pamačiau, kad jiems likau skolingas beveik 500 eurų. Tuomet ėmiau studijuoti deklaraciją bei gilintis į vietos mokesčių sistemą. Ir taip legaliomis, įstatymų leidžiamomis priemonėmis, perrašius savo deklaraciją, paaiškėjo, kad ne aš valstybei skolingas, o ji man. Tuomet pagalbos, pildant deklaracijas, ėmė prašyti draugai, draugų draugai, ir tai ratas įsisuko. Tuomet grįžau į Lietuvą ir ėmiausi darbo čia“, – prisimena G. Meilūnas.
Albinas Juknys
PR
