Tarpukaryje ir po karo Ukmergėje buvo vienas kino teatras (tarpukaryje vadintas „Pasaka“, po karo „Tėvynė“) su 200 vietų žiūrovų sale. Po karo, augančiam miestui, to buvo aiškiai per mažai. Pagal SSRS šeštojo penkmečio (1956-1960 m.) planus Ukmergėje buvo numatyta pastatyti 330 vietų plačiaekranį kino teatrą. Jis buvo statomas pagal visai SSRS skirtą tipinį projektą. Pagal tą patį projektą, pavyzdžiui buvo pastatytas „Tėvynės“ kinoteatras Vilniuje.
Statybos darbai prasidėjo 1956 m. jie buvo pavesti Ukmergės statybos-remonto kontorai (viršininkas L. Petrusevičius), vėliau tapusiai Ukmergės statybos valdyba (viršininkas Kapcevičius). Pradžioje statybos darbus baigti bei kino teatrą atidaryti buvo numatyta 1957 m. pabaigoje. Bet jie užsitęsė daug ilgiau.
Strigo finansavimas – lėšos statyboms buvo pervedamos dalimis ir gerokai pavėluotai. Stigo technikos – statybos-remonto kontora neturėjo savo ekskavatoriaus. Jo buvo prašyta iš kelių eksploatacijos ruožo, MTS (Mašinų traktorių stotis), bet negauta, nes tų įmonių direktoriai reikalavo nurodymų iš aukščiau. Statybininkams duobes pamatams ir rūsiams kasti teko kastuvais. Trūko ir darbo disciplinos. Betarpiškai vadovavęs statybos darbams darbų vykdytojas Jurevičius ne kartą buvo kritikuotas rajoniniame laikraštyje „Tarybinis kelias“ už girtuokliavimą, bloga darbų organizavimą, prasta aplinkos tvarkymą.
Buvo duotas naujas statybos užbaigimo terminas – 1959 m. sausio 1 d. Bet ir iki jo statybos baigti nepavyko – užtruko kino salės ir vestibiulio vidaus apdaila. Vos prieš kelias savaites iki atidarymo buvo atvežti šviestuvai.
Kinoteatras „Draugystė“ buvo iškilmingai atidarytas 1959 m. vasario 21 d. (šeštadienį) 17 valandą. Į atidarymą Ukmergės gyventojai buvo kviečiami skelbimu rajoninio laikraščio „Tarybinis kelias“ 1959 m. vasario 21 d. numeryje.
Atidaryme dalyvavo LKP Centro Komiteto Agitacijos-propagandos skyriaus vedėjo pavaduotojas M. Požarskis, LSSR Kultūros ministro pavaduotojas V. Jakelaitis, įvairių Ukmergės įstaigų ir įmonių atstovai.
Tai buvo pirmasis rajoninis plačiaekranis kinoteatras. Pirmas naujame kino teatre demonstruotas filmas buvo spalvotas plačiaekranis „Poema apie jūrą“. Per dvi dienas jį matė apie 1400 žiūrovų. Kino salėje buvo 330 vietų.
Bendras pastato plotas buvo 806,37 kv. m. Pagrindinis plotas – 786,00 kv. m. Pastato balansinė vertė 1 344 190 rublių (1959 m. kainomis), arba 134 419 rublių (1961 m. kainomis). 1960 m. kino teatre dirbo 12 darbuotojų (administracija, kinomechanikai, kasininkės, kontrolierės).
Pradžioje kino seansai šiokiadieniais vykdavo 17, 19, 21 val., šeštadienį ir sekmadienį – 15, 17, 19, 21. Sekmadieniais dar vykdavo papildomas kino seansas vaikams 13 val. Nuo 7-o dešimtmečio vidurio kino seansai kasdien vykdavo 15, 17, 19, 21. 7-o dešimtmečio viduryje ir 8-o dešimtmečio pabaigoje buvo mėginta įvesti ir rytinius kino seansus 11 val. bet netrukus jie buvo panaikinti, nes susirinkdavo per mažai žiūrovų.
1988 m. prie kino teatro pristatytas administracinis pastatas – priestatas. Jo bendras plotas – 238,96 kv. m., pagrindinis plotas 163,64 kv. m.
Nuo 1989 m. gruodžio pabaigos iki 1991 m. liepos mėnesio kino teatre vyko kapitalinis remontas. Jo metu filmai buvo demonstruojami Ukmergės Kultūros rūmų salėje. Remonto metu buvo pakeistas stogas, grindys, apšildymas, elektros instaliacija, kanalizacija, perdažytos sienos, pakeistos kėdės kino salėje. Tai buvo pirmasis ir kol kas paskutinis kino teatro remontas.
Kino teatro pavaldumas nuolat keitėsi. Po atidarymo jie priklausė Ukmergės rajono Vykdomojo komiteto kultūros skyriui. Nuo 1964 m. jie su kitais rajono kino teatrais perėjo Ukmergės kino direkcijos, tiesiogiai pavaldžios LSSR kinofikacijos valdybos žinion. 1989 m. kino direkcija tapo Respublikinio kino ir video susivienijimo „Lietuvos kinas“ Ukmergės skyriumi. 1990 m. gruodžio 21 d. šis skyrius reorganizuotas į Ukmergės valstybinę kino ir video įmone. 1991 m. rugsėjo 21 d. ši įmonė tapo Ukmergės valstybiniu kino teatru „Draugystė“. 1995 m. gegužės 2 d. susikūrė UAB „Draugystės kinas“.
Deja, vykstant visiems šiems pertvarkymams kino teatro egzistavimui kilo problemų. Kasmet vis didėjo kino teatro išlaikymo (šildymo, elektros energijos) kainos. Valstybės parama, bei kino seansų lankomumas vis mažėjo tiek dėl XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje Lietuvoje siautusios infliacijos, tiek dėl video, televizijos konkurencijos. Vienintelis filmas paskutiniame kino teatro veiklos penkmetyje, kurį demonstruojant kino salė buvo pilna, buvo garsusis „Titanikas“.
Kino teatro administracija mėgino gelbėti padėtį pasilikdama tik veikiančią kino salę, o visas kitas patalpas (kasą, vestibiulį, administracinį priestatą) išnormuodama įvairioms parduotuvėms (drabužių, maisto, avalynės), naktiniam klubui, avalynės taisyklai, stomatologiniam kabinetui, laikraščio „Respublika“ platinimo biurui ir t.t. Kai padėtis ir po to nepagerėjo, nuo 1997 m. gegužės 21 d. paskelbta UAB „Draugystės kinas“ likvidacija.
Pradžioje tuščias buvusio kino teatro pastatas buvo perduotas Ukmergės kultūros rūmams, o nuo 2005 m. gegužės 25 d. pagal tos pačios dienos Ukmergės savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 7-106 perduotas Ukmergės kraštotyros muziejui. Pagrindiniame pastate kelis metus veikė Ukmergės kraštotyros muziejaus parodos skirtos Ukmergės žydų genocidui bei tremtiniams iš Ukmergės rajono. Vasaros metu pastate vykdavo įvairūs renginiai: muziejų nakties renginys, madų demonstravimas ir t.t.
Administraciniame pastate-priestate nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio įsikūrė Ukmergės kraštotyros muziejaus administracija.
Šiandien pastatas renovuojamas. Nugriautas priestatas kuriame paskutiniu metu buvo Kraštotyros muziejaus administracija. Po remonto pastate, buvusioje žiūrovų salėje, įsikurs Kraštotyros muziejus, palėpėje – jo administracija. Buvusioje fojė – prezentacinė miesto salė. Čia galės vykti iškilmingi posėdžiai, pagerbiami miesto Garbės piliečiai ir t.t.
Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininkas Raimondas Ramanauskas
