Kovo 28 d. Vidiškių seniūnijos trys bendruomenės – Vidiškių, Šventupės ir Rečionių – susiruošė į R. Karbauskio iniciuotą ekskursiją po Naisius. Visą kelionę komfortabiliu autobusu nuotaiką skaidrino per TV Naisių vasaros teatro atliekamos V. Kernagio dainos. Naisiai pasitiko su lietumi, bet gidės nuoširdumas ir draugiškumas nugalėjo nedėkingą orą.
Naisiai – 2015 m. mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Juose pavyzdingai sutvarkytos viešosios erdvės, įrengti muziejai, suburta sutelktai dirbanti bendruomenė, vyksta blaivybę propaguojantys nemokami festivaliai ir renginiai.
Pirmiausia, aplankėme literatūrinį muziejų, kuris įsikūręs name, kuriame gyveno poeto Z. Gaidamavičiaus-Gėlės šeima. Apie jį papasakojo bendruomenės pirmininkė R. Žukauskienė. Jame įkurtas Šiaulių krašto rašytojų muziejus, medalių muziejus. Autentiškame poeto Z. Gaidamavičiaus-Gėlės kambaryje filmuojamos „Naisių vasaros“ filmo serijos, susijusios su klebonija. Toliau aplankėme Baltų dievų pažintinį taką, Saulės ir Ugnies aikštes, Saulės laikrodį. Baltų dievų muziejaus autorius-V. Puzeras. Muziejų sudaro Saulės ir Ugnies aikštės, Alkos kalnas ir daugiau nei 50 ąžuolinių, dievybes įkūnijančių skulptūrų. Ornitologai įrengę Inkilų muziejų, kuriame matėme virš šimto inkilų, nuo inkilo boružėms iki inkilo antims. Kadangi lankėmės ankstyvą pavasarį, tai negalėjome pasigrožėti Baltų žolynų muziejumi- 85 m ilgio,40 m pločio verpstės formos teritorija skirta mūsų protėviams svarbios ir Lietuvos kraštą reprezentuojančios augalijos veisimui. Lankėmės ir R. Karbauskio ūkio žemaitukų žirgyne. Matėme, kad Naisiai turi dažasvydžio centrą ir sporto klubą „Forsas“. Aplankėme bendruomenės kultūros ir Naisių vasaros teatro rūmus. Apžiūrėjome jų patalpas, įteikėme padėkos dovanas šių rūmų direktoriui Ž. Budzinauskui. Arbatinėje pasivaišinome arbata, kava, įsigijome suvenyrų.
Toliau mūsų kelionė tęsėsi į šiam priešvelykiniam laikotarpiui labai tinkantį objektą – Kryžių kalną. Jame palikome savo atsivežtų kryželių, rožančių, pasisėmėme dvasingumo.
Po kelionės pasijutome susilieję su visa gamta ir jos didybe. Pajutome tikėjimą ir viltį, kad Lietuvoje yra gyvas kultūrinis gyvenimas, pagarba tautos istorijai.
Eglė Vaitkūnienė
