Dalyvaudami tarptautiniame ERASMUS+ projekte ,,Europos žemė – ateities žemė “ tyrinėjame įvairias temas. Tad viena iš temų yra paveldo išsaugojimas/ šventės, maisto gaminių receptai.
Visos projekte dalyvaujančios šalys turi paruošti pateiktis, kuriose pristatys savo šaliai būdingus nacionalinius patiekalus. Atlikdami Lietuvai būdingiausių patiekalų paiešką, radome, kad lietuvių šventės neapsieina be šakočių, todėl nusprendėme geriau susipažinti su šio skanėsto atsiradimo istorija bei gaminimo būdu, todėl kovo 6 d. turėjome galimybę dalyvauti edukacinėje pamokoje ,,Šakočio kepimas‘‘. Kartu su projekto vadove prancūzų kalbos mokytoja Alma Kubrakoviene vykome į Ukmergės kraštotyros muziejui priklausantį Užugirio krašto muziejų. Čia įkurtame senųjų amatų centre mūsų jau laukė Vitalijus Želnys su žmona Rita, kurie demonstravo, kaip gaminamas tradicinis lietuvių konditerijos kepinys – šakotis.
Mokiniai sužinojo, kad į Lietuvą šakotis atkeliavo XX a. pradžioje. Pradėtas kepti vienuolynuose, o ir vienuoliai receptus laikė paslaptyje. Šakotis tapo tradiciniu lietuvių vestuvių konditerijos gaminiu.
Kepimui būtinai reikalingas židinys arba krosnis ir beržinės malkos. Būtent beržinės, nes jos labai kaitrios, ir nešokinėja sudegę angliukai. Reikia iešmo, ant kurio veriasi medinis volas pagamintas iš skaldyto medžio. O produktai mums visiems žinomi ir kasdien naudojami. Mūsų kepamam šakočiui prireikė 50 kiaušinių. Ant ranka sukamo iešmo su volu buvo pilama tešla, kuri greitai kepa ir skrunda.
Patys sukome iešmą ir pylėme tešlą stebėdami, kaip ,,auga‘‘ šakos. Mus vis pamokydavo, nes neturime įgūdžių tokiam darbui. Šakotis jau po valandos buvo iškeptas, tad galėjome gardžiuotis su kvapnia lietuviškų žolelių arbata.
Po edukacinės pamokos aplankėme prezidento Antano Smetonos dvarą Užulėnyje ir Užugirio krašto muziejų.
Ukmergės „Šilo“ pagrindinės mokyklos biologijos mokytoja Laimutė Nazimovienė
