Lietuvos Respublikos Seimas 2015 metus paskelbė Etnografinių regionų metais. Juos įgyvendinant bus akcentuojami įvairūs regioninį savitumą atspindintys aspektai – tautinis kostiumas, kulinarinis paveldas, etnoarchitektūra, papročiai, tarmės ir patarmės, tautosaka, muzikinis folkloras, tautodailė ir kita liaudies kūryba, etnografinių regionų istorinė raida, dabartinė jų kultūros būklė, problemos ir plėtros galimybės.
Visa tai apima valstybės saugotiną ne tik materialųjį, bet didesne dalimi nematerialųjį kultūros paveldą, todėl toks apsisprendimas taps ryškiu poslinkiu Lietuvai įgyvendinant UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, kurią mūsų valstybė ratifikavo 2006 m.“
Aukštaitija – didžiausias ir margiausias Lietuvos etnografinis regionas. Margiausias tarmėmis, tautinio kostiumo spalvomis, etnoarchitektūros įvairove. Tačiau visus aukštaičių skirtingumus į vieną visumą sujungia 2006 m. Heraldikos komisijos patvirtinta Aukštaitijos vėliava, kurioje įrašas lotynų kalba Patriam tuum mundum existima skelbia, jog savo tėvynę laikyk visu pasauliu. Čia tavo pasaulio pradžia.
Ukmergės rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, 2015 metais planuojami regiono tapatumą atspindintys renginiai, kurie pasauliui bylotų, kokia turtinga Lietuva savo skirtybėmis ir unikalia etnokultūrine raiška.
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus informacija
Aukštaitijos herbas
Kuriant Aukštaitijos herbą, jo pagrindu paimtas šiek tiek supaprastintas Žygimanto Augusto laikų Lietuvos valstybės mažojo antspaudo herbas, tapęs 1564–1566 m. administracinės reformos metu visų vaivadijų ir pavietų žemės antspaudų simboliu. Šiuose antspauduose pavaizduotas raitelis skiriasi nuo kitų tuo, kad jis dėvi puošnius paradinius šarvus su tuomet ypač mėgstamu smailiuoju šalmu.
Herbui panaudotos raudona ir balta (sidabras) spalvos, galima sakyti, yra svarbiausios senosios Lietuvos heraldikos spalvos, žinomos ne tik valstybės, miestų ir kilmingųjų herbuose, bet ir tautiniuose audiniuose, turbūt siekia net pagonybės laikus. Raudona reiškia meilę, gyvybę, drąsą, pralietą kraują už Tėvynę, balta – nekaltumą, sąžiningumą ir dorumą.
Kaip ir kiti regionų herbai, Aukštaitijos herbas turi skydininkus ir devizą. Skydininkai atsidaro dar Vytauto laikais. Minėtame didžiojo kunigaikščio didžiajame antspaude herbo skydą laikė dvi žmonių figūrėlės. Nuo XV a. pabaigos Lietuvoje ypač mėgti angelai (angelo sargo prasme), vėliau fantastiniai gyvūnai (grifai, vienaragiai), kariai, alegorijos ir kitos būtybės. Kadangi Aukštaitija suvaidino bene svarbiausią vaidmenį Lietuvos krikšto istorijoje, jos herbui pasirinkti angelai. Jie ne tik laiko, bet ir saugo herbą, arba Aukštaitiją, nuo nelaimių ir klystkelių. Pagaliau, herbo užsakovams pageidaujant, herbo devizu pasirinktas prasmingas lotyniškas posakis: PATRIAM TUAM MUNDUM EXISTIMA (Savo Tėvynę laikyk visu pasauliu).
Aukštaitijos herbą, remdamasis Žygimanto Augusto laikų Lietuvos mažuoju antspaudu, sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Kartu parengtas ir Aukštaitijos vėliavos projektas. Tai raudonas audeklas su naujuoju Aukštaitijos herbu viduryje. Vėliavos spalva paimta iš karinių vėliavų, naudotų šiame regione XVI–XVIII a. R. Rimkūno sukurtas herbo etalonas ir vėliavos projektas suderintas su Lietuvos heraldikos komisija 2005 m. liepos 5 d.
