Praėjusį penktadienį, Vidiškių bendruomenėje poezijos mylėtojai galėjo prisiglausti prie skambaus lietuviško žodžio, patirti naujos knygos atėjimo pas skaitytojus džiaugsmą.
Čia tik sapnas,
O jį susapnuoti metų prireikė itin ilgų.
Pančiai buvo supinti, vynioti,
O ištrūkti iš jų taip sunku.
Taip skamba eilės iš vidiškiečio Jono Gasiūno pirmojo poezijos „kūdikio“ – knygos „Sapnas“. Tai širdimi sušildyta ir giliai išjausta poezija. Paėmus knygelę į rankas, jau jos viršelis – vilniečio dailininko pavaizduotas nuo audros nukentėjęs laivas jūroje – pasako, kad mes skaitydami rasime brandaus žmogaus kelionę per gyvenimą.
Kadangi poezija ir muzika yra tarsi sesės, Vidiškių kultūros namų ansamblio atliekamos dainos ir J. Giedraitienės bei R. Rindzevičienės skaitomos J. Gasiūno eilės, perteikė poeto į knygą sudėliotus giliausius jausmus ir mintis. Žodį tarė ir knygelės autorius, kuris papasakojo apie save, apie kūrybą.
Knygos pagerbimo šventei neliko abejinga šventupietė, poetė S. Čirbienė. Ji sakė, kad šis talentas -Dievo dovana ir negalima jo slėpti nuo žmonių, o reikia dalintis. Buvo išsakytos ir kelios filologų nuomonės apie knygą „Sapnas“, kadangi poeziją skaitant, jos supratimas gali priklausyti ir net nuo skaitančiojo tos valandos nuotaikos. „Sapnas“ – tai knyga, sudėliota iš atskirų sapnų, kaip vitražas iš atskirų spalvotų stikliukų.
Per jaunas senau ir jaunystę kinkiau eikliais vėjais,
Per anksti pražuvau, meilė buvo, tačiau,
Ji trapi, jos brangint nemokėjau.
Ir dabar vakarais gyvenu vien sapnais,
Kaip atrast man realųjį kelią.
Susirinkusieji nesiskirstė, patirdami bendravimo džiaugsmą, juos šildė ir arbatos puodelis prie vaišėmis nukrauto stalo.
Eglė Vaitkūnienė
