Kelionės į Tunisą – tikroji Sahara

    0

    tunisas

    „Tunisą prisimename su labai didele nostalgija“, – pasakojo vilniečių Vilmos ir Mariaus šeima. – „Kai nuvykome į Saharos dykumą, pradėjo lyti, tad juokavome, kad lietuviai atsivežė savo lietų net ten, kur nelyja beveik visus metus. Vietiniai lakstė iš džiaugsmo kaip išprotėję, o į pakeles greitai subėgo dešimtinės bandos kupranugarių, nes ten nuo stiprios liūties susidarė balos…“. Vilniečių šeima pasidalino įspūdžiais iš Tuniso, kurie tik dar kartą įrodo, kad ši šalis gali būti labai gera alternatyva Egiptą ir Turkiją įsimylėjusiems tautiečiams.

    Kelionės į Tunisą dar visai neseniai buvo pristabdytos dėl neramumų šalyje. Jaudintis nėra ko, nes dabar viskas ten ramu – šalis turi demokratiškai išrinktą prezidentą, nors ne visi patenkinti valdžia. Bet stabilumas akivaizdus, todėl turistams ten niekas negresia.
    Tie, kurie pabuvojo Egipte, pasakoja apie Saharos dykumą. Norėdami ją pamatyti jie turėjo nuvažiuoti kelis šimtus kilometrų nuo Nilo, tad tuos akmenų pilnus laukus ir plynes vadinti Saharos dykuma nėra sąžininga. Tunisas gali pasiūlyti tikrąją Saharą ir tikruosius Afrikos kalnus – Matmatos (Atlaso kalnų dalis).
    Nuvykus į bet kurį kurortą, rekomenduojama įsigyti 2 dienų ekskursiją į Saharos dykumą. Nesvarbu, ar nakvosite viešbutyje, ar pas beduinus, bet vakaras dykumoje yra nepakartojamas dalykas. Akinių nuo saulės galite per daug ir nesidėti, nes per smėlio miglą saulė ir taip plieskia nelabai smarkiai. O štai tradicinę arabišką skarą pasiimti ar įsigyti patariama visiems, nes tik ji gali apsaugoti galvą, nosį ir burną nuo smulkių smėlio dalelių. Jūs jų nepamatysite, bet pajausite per vakarienę, kai tarp dantų girgždės smėliukas…
    Jodinėjimas kupranugariais Tunise yra privaloma pramoga. Ypač, kai jūs Saharos dykumoje. Jei turkiški ir egiptietiški kupranugariai vaikštinėja gatvėmis, paplūdimiais, karjerais ir šiaip visokiais šiukšlynais, tai Tunise ant jų pajodinėti galima per tikras dykumų kopas. Aišku, juos vadeliotojas paleidžia, kad turistai pradėtų stresuoti. Nebijokite, kupranugaris – naminis gyvūnas ir vis tiek pareis ten, kur gyvena žmonės.
    Keli įdomūs faktai apie kupranugarius:
    •    Turguje aiškina, kad tai kupranugario oda? Netikėkite! Kupranugaris tunisiečiui, o tuo labiau beduinui yra šeimos narys, kaip pas mus arklys. Ar daug dirbinių Lietuvoje galima įsigyti iš arklio odos? Visi suvenyrai yra iš ožkos, avies ir jaučio odos.
    •    Pamatėte kupranugarį dykumoje? Jis tikrai turi šeimininką. Tunise laukinių kupranugarių nėra. Jie tik ganosi dykumoje. Kai ištrokšta, grįžta pas šeimininkus, kur jų laukia didelis indas vandens ir kitų skanėstų. Dykumoje jie gali išbūti ir dvi savaites, bet grįžta visada.
    •    Kupranugaris yra kerštingas. Jei šeimininkas jį labai skriaudžia, tik laiko klausimas, kada kupranugaris bandys jam pakenkti.
    Mes, lietuviai, iš pasakų apie arabų kraštus žinome, kad dykumos viduryje turi būti oazės. Štai tokių oazių dykumoje yra nemažai. Tai savotiški ūkiai, kuriuose auga bananai, datulės, kiti vaisiai ir daržovės. Oazės įsikuria ne tik dykumoje, bet ir kalnuose, kur teka koks nedidelis upeliukas. Šalia Matmatos kalnų yra ne viena tokia oazė. Labai įdomu į jas užeiti, pasižiūrėti, kaip jie ten gyvena.
    Matmatos kalnuose pilna ir kitų gėrybių. Juose vis dar gyvena „urviniai“ žmonės. Turistus įsileidžia į kai kuriuos pavyzdinius jų namus. Taip pat kalnuose galima rasti įvairių kristalų. Juos, priešingai nei kriaukles iš Viduržemio jūros, galima laisvai vežtis.
    Sahara – tai ne tik smėlio vandenynas. Yra ten ir druskos dykumų. Įsivaizduokite, kad einate ne smėliu, o druska. Kasate ją kastuvu. Ji tokia pat smulki, kaip pas mus parduodama parduotuvėse. Druskos atspalviai – ne tik balti, bet ir rožiniai, geltoni. Labai įspūdingus vaizdus galima pamatyti rytais, kai teka saulė.
    Kelionės į Tunisą metu būtina aplankyti ir keletą miestų – Monastyrą, Kairuaną ir Džerbą. Juose yra likę galingos Romos imperijos pastatų. Tuniso miestas pats yra pastatytas ant žymiosios Kartaginos griuvėsių. Pamenate karvedį Hanibalą, kuris bandė užkariauti Romą? Hanibalas buvo Kartaginos valdovas. Ten yra ir daugiau įdomių objektų. Beje, Tunise režisierius Džordžas Lukasas filmavo ir „Žvaigždžių karus“, nes dykuma ir joje esantys statiniai pasirodė tokie nerealūs, kad puikiai tiko kaip Tatuino planetos vaizdai. Filmavimas vyko netoli Matmatos kalnuose netoli Džerbos.
    Apsilankykite šioje šalyje ir pamatysite tikrąją Saharą, kuri mums yra dar labai egzotiška.

    PR

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia