UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS INFORMUOJA: Minint pasaulinę širdies dieną – Rugsėjo 28-ąją, verta prisiminti apie išeminę širdies ligą. Aterosklerozė vadinama svarbiausia Vakarų pasaulio mirčių priežastimi. Ji – pagrindinė ne tik koronarinės širdies ligos, bet ir galvos smegenų bei kojų kraujagyslių susirgimų priežastis. Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. Dažniausiai aterosklerozinės plokštelės randamos koronarinėse, pakinklio, miego, klubinėse arterijose ir aortoje.
Anksčiau aterosklerozė buvo tapatinama su organizmo senėjimu. Tačiau ne visiems žmonėms ji plinta vienodai greitai, kai kuriems iki žilos senatvės arterijos lieka pakankamai elastingos. Lemiamos reikšmės turi paveldimumas ir įvairūs rizikos veiksniai, kurių yra per 200, bet ne visi jie vienodai žalingi. Išskiriami 3 pagrindiniai rizikos veiksniai – rūkymas, padidėjęs kraujospūdis ir kraujo riebalai (lipidai). Pagal žalingumą kraujagyslėms jiems prilyginamas ir cukrinis diabetas (cukraligė). Visi rizikos veiksniai tarpusavyje persipynę ir stiprina vienas kito neigiamą poveikį. Taigi nuo aterosklerozinio proceso pradžios iki momento, kai širdies raumenį maitinančios koronarinės (vainikinės) arterijos spindis visiškai užsikemša, praeina keli etapai:
• arterijoje susiformuoja aterosklerozinė plokštelė, siaurinanti spindį;
• nestabili plokštelė tampa nelygi, įplyšta;
• plokštelės paviršiuje, dažnai ties įplyšimu, susidaręs kraujo krešulys galutinai užkemša kraujagyslės spindį – kraujotaka nutrūksta. Tam tikra širdies raumens dalis nebegauna deguonies, ji apmiršta. Įvyksta širdies infarktas.
Dažniausia aterosklerozės komplikacija – koronarinė (išeminė) širdies liga. Tai širdies raumens funkcijos sutrikimas, atsiradęs dėl sumažėjusio aprūpinimo krauju. Gali būti ūminė ir lėtinė. Terminas „išeminė širdies liga“ apima grupę skirtingų, bet dėl tos pačios priežasties (sumažėjusio aprūpinimo arteriniu krauju) atsiradusių širdies būklių.
Koronarinės širdies ligos požymiai
Jei liga prasideda iš lėto, fizinio ar emocinio krūvio metu atsiranda nemalonūs pojūčiai už krūtinkaulio, verčiantys sustoti ir pailsėti. Taip atsitinka todėl, kad smarkiau dirbančiai širdžiai reikia daugiau deguonies. Deguonies stygiaus dėl kraujagyslių susiaurėjimo sukelti nemalonūs pojūčiai vadinami krūtinės angina arba stenokardija. Tai gali būti spaudimo, smaugimo, deginimo jausmas, skausmas, prasidedantis už krūtinkaulio, kartais plintantis į visą krūtinę, kairįjį petį, ranką, apatinį žandikaulį, po duobute. Gali trūkti oro, išpilti šaltas prakaitas, padidėti kraujospūdis, padažnėti širdies plakimas, atsirasti baimės jausmas. Dažniausiai sustojus ir pailsėjus jutimai po kelių minučių praeina. Pajutus pirmuosius širdies negalavimo požymius (nemalonius jutimus už krūtinkaulio fizinio krūvio metu) būtina kreiptis į gydytoją.
Profilaktika
• Sveika mityba
Nuo mitybos įpročių priklauso mūsų kraujagyslių būklė. Netinkama mityba gali pagreitinti aterosklerozę ir sukelti koronarinę širdies ligą, ypač jeigu yra paveldimas polinkis ir kiti rizikos veiksniai: dislipidemija, nutukimas, diabetas, hipertenzija. Širdžiai ir kraujagyslėms ypač žalingas per gausus gyvulinių riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių, druskos, per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų, kalio, magnio kiekis. Dietos sureguliavimas padeda sušvelninti rizikos veiksnių poveikį: mažėja svoris, mažėja kraujospūdis, mažėja kraujo lipidų kiekis, gerėja gliukozės apykaita, mažėja polinkis į trombozę.
• Fizinis aktyvumas
Nejudra – vienas svarbiausių koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių. Daugiau nei 70 proc. suaugusių žmonių juda nepakankamai. Įrodyta, kad fiziškai neaktyvūs žmonės 2 kartus dažniau serga širdies ligomis, žymiai didesnis jų mirštamumas. Šio rizikos veiksnio reikšmė prilyginama rūkymo, padidėjusio kraujospūdžio ir padidėjusių kraujo lipidų žalai. Kuo mažesnis fizinis aktyvumas, tuo didesnė rizika susirgti. Tyrimais nustatytas minimalus fizinis aktyvumas, saugantis nuo koronarinės širdies ligos: bent 30 minučių aerobinių pratimų mažiausiai tris kartus per savaitę. Saikingi pratimai net po persirgto širdies infarkto sumažina nusiskundimų, pagerina bendrą būklę, sumažina pakartotino infarkto bei mirties riziką.
Dainora Širvytė, visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
