Po Šv. Baltramiejaus atlaidų, palydėjus vasarą, rudeniui dar nedrąsiai žengiant pirmuosius žingsnius, pirmąjį rugsėjo savaitgalį, Šventupės kaimo bendruomenė, su seniūnaičiu – bendruomenės pirmininku Vytautu-Adolfu Marčausku priešaky, išsiruošė į vienos dienos ekskursiją maršrutu: Šventupė – Biržų pilis – Bauskės pilis – Rundalės dvaras – Šventupė.
Prieš bulviakasį ir didžiuosius rudens darbus, reikia ir pailsėti. O tokią pramogą ne kasdien galime sau leisti.
Mes Šventupės gyvenvietėje nesėdime užsidarę, pas mus vyksta įvairūs renginiai, kelionės, iškylos, poezijos vakarai ir t.t. Tačiau galbūt mes mažai viešiname savo renginius. Kaimo žmogus – kuklus žmogus, kaip gi čia taip imsi ir girsies visiems apie save, mes juk nesame žurnalistai. Kaimo žmogus pavargo nuo visokių jam primetamų priekaištų. Ne mes sugriovėme kaimus, tai mūsų Lietuvos valdžios vyrai, ten aukštai sėdintys seimūnai, priimdami ir išleisdami nesąmoningus įstatymus. Kas uždaro miesteliuose mokyklas, paštus, vaikų lopšelius-darželius? Kas naikina ambulatorijas, rajono ligonines? Kas sugriovė žemės ūkį? Pagrindinį kaimo žmogaus veiklos pobūdį. Ar jūs duonos ir mėsos ponai nevalgot? Aš galiu jums vardinti ir vardinti, o jūs man paneikit, kad aš neteisi. Skęstantis ir šiaudo griebiasi. Todėl ne tik iš kaimo, bet ir iš visos Lietuvos, jaunimas bėga į svečias šalis ieškotis darbo pas tuos lietuvius, kurie jau daugelį metų išvykę, kitaip sakant jau ten įsitvirtinę. Kadangi šios dienos kaimas labai smerkiamas, kad jame nieko nevyksta, kad niekam nieko nereikia, niekieno neprašyta šią vasarą pati panorau nors trumpam paneigti tą požiūrį į kaimą, į jo žmogų ir aprašyti keletą renginių vykusių mūsų Šventupės gyvenvietėje.
Tad kviečiu ir jus su mumis į kelionę, tuo labiau, kad gamta žadėjo sinoptiko Naglio Šulijos lūpomis nuostabų orą šį rugsėjo savaitgalį.
Švintant, prie Šventupės prekybos centro, mindžiukavo būrelis nekantriausių keliauninkų.
Kelionėn įsidėjome sumuštinių, didžiulį termosą kavos, saldumynų, ko kieno širdis geidė, ir aišku su savimi gerą nuotaiką. Juolab, kad diena buvo tikrai nuostabi, kaip pagal užsakymą pas Dievą. Kelionė tolima ir mums labai rūpėjo kuo greičiau pasiekti tikslą.
Pirmutinis kelionės taškas pasiektas.
Biržai – Biržų pilis. Rytmetį spindėjo Biržų pilies rasotos kalvos lyg žemčiūgais pribarstytais. Biržų tvirtovė – pilis, Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje.
Visi įdėmiai klausėmės gidės pasakojamų istorijų ir legendų apie Biržų pilį. Biržų pilis kaip ir Dubingių kadaise priklausė Lietuvos kunigaikščiams Radvilams. Vėliau ji atiteko grafams Tiškevičiams. Per karą abiejų tautų su Švedija ir per Švedų tvaną, Biržų pilis buvo svarbi Lietuvos tvirtovė.
Švedijos kariuomenės Biržų pilis buvo apgulta ir po šturmo smarkiai sugriauta, o pilies įgulos personalas pasidavė, kad nebūtų kraujo praliejimo, todėl jiems buvo leista garbingai išvykti iš pilies. Anksčiau tokios būdavę karų taisyklės, pasakojusi gidė.
Vyko ir vyksta restauracijos darbai, Biržų pilis rekonstruota ir toliau atstatomi kiti pastatai.
Keliavome Biržų pilies koridoriais ir menėmis, grožėjomės išlikusiais istorijos eksponatais, žiūrėjome filmuką kaip Švedai užgrobė kunigaikščiams Radvilams priklaususią Biržų pilį, aplankėme ginklų arsenalo pastatą. Pusę kilometro keliavome Širvėnos ežeru per jį nutiestu mediniu tiltu.
Daugiau kaip tris valandas trukusios apžvalgos, sugrįžę į autobusą atsigėrėme kavos ir išvykome į svečius pas mūsų kaimynus, „braliukus“ latvius.
12 valandą dienos mes pasiekėme Bauskę.
Bauskės pilis – 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos Latvijoje. Ekskursijos bilietas apžiūrėti pilį kainuoja 4,27 euro. Bauskės pilis pradėta statyti 1443 metais ir baigta 1456 metais. Tai didinga Livonijos ordino tvirtovė, pastatyta ant dolomito pagrindo, todėl pamatai beveik neįgilinti.
Šiaurės karo metu pilį buvo užėmę švedai, rusai, lietuviai. Užėmus vėl rusams ji buvo susprogdinta, kaip netekusi fartifikacinės reikšmės.
Griuvėsius naikino ir aplinkiniai gyventojai statydami savo namus. Dalis pilies rekonstruota. Šiuo metu vyksta restauracija, vykdomi įvairūs atstatymo darbai.
Saulė kopia vis aukščiau, o mūsų maršrutas tęsiasi toliau.
Kadangi kelionėn įsidėjome sumuštinių, mes sutaupėme laiko neieškodami jokių prekybos centrų, leidome sau pasimėgauti ekskursijos akimirkomis ir malonumais.
Pro autobuso langus šmėsčioja įvairūs gamtos vaizdai, mūsų nuotaikingi veidai, su nuostaba laukėme, kada gi pasieksime Rundalės dvarą. Kad patektume į šią pilį, bilieto kaina 7,11 euro. Rundalės pilis – tai įspūdingai baroko stiliaus pastatyti Kuršo kunigaikščio E. J. Birono rūmai.
Pirmiausiai gidė mums aprodė rūmuose hercogo E. J. Birono ir hercogienės apartamentus. Rūmuose yra 138 kambariai. Aplankėme hercogų auksines sales, valgomąjį, pamatėme tų laikų hercogų virtuvės indus, žalvarinius puodus, iešmus, židinius, dalį išlikusios bibliotekos knygų ir t.t. Apsilankėme hercogo ir hercogienės miegamuosiuose. Matėme modernų tų laikų tualetą. Rundalės dvaro teritorija apima 10 ha. Užklausus kiek joje dirba žmonių?
Mums buvo atsakyta, kad su aptarnaujančiu personalu dirba apie 110 žmonių. Patekus į dvaro teritoriją tiesiog akys apraibo, atrodė, kad kitoje planetoje atsidūrėme. Pasivaikščiojome fantastiško grožio, prancūziško stiliaus parko takeliais, pasigrožėjome gėlynais, rožių krūmais ir trykštančiu fontanu. Čia sutikome begalę lankytojų iš Lietuvos.
Paliekant Rundalės dvaro teritoriją sustojome nusipirkti ledų. Diena buvo be galo karšta. Labai smalsu buvo sužinoti kiek kainuoja pigiausia porcija ledų? Taigi atsakau, kad pigiausia porcija ledų kainuoja 0,80 euro. Paklausiau kaip dabar gyvenate, ar geriau, kai turite eurą jų nuomonės. Atsakymas – ne. Visos kainos pakilo. Ir man pardavėja pridūrė, nedaug laiko ir jums liko iki euro. Atsakiau taip žinau. Laikykitės.
Tik artėjant vakarui palikome šį nuostabų Rundalės dvaro kampelį.
Sakoma, kad visur gerai, bet namie geriausia.
Išsivežėme į namus gerus prisiminimus apie jo grožį ir tikėdamiesi kada nors jį vėl aplankyti.
ŠVENTUPĖS KAIMO BENDRUOMENĖS TARYBOS NARĖ GENOEFA POVILAVIČIENĖ
