Graikija ir jos salos garsėja išskirtiniais žmonių papročiais. Tradicijos šioje šalyje daugiausia susipynę su graikų ortodoksų religija, bet jose galima rasti ir nemažai išlikusių pagoniškų, ar senųjų, net Antikos dievybes menančių, tikėjimų palikimo. Tačiau ir pastarieji iki mūsų dienų atkeliavo jau „įvilkti“ į krikščionišką rūbą ir reikia pažymėti, kad Graikijoje, ypač jos salose ir kaimiškose vietovėse, religinių papročių yra labai laikomasi. Beveik visos šventės ir organizuojami festivaliai vienaip ar kitaip yra susiję su bažnyčios kalendoriumi.
Graikai yra gana prietaringi žmonės. Šalia savo tikėjimo jie labai stipriai pasikliauja ir antgamtinėmis jėgomis, bei tiki paranormaliais dalykais. Įdomu tai, kad šioje šalyje tradicijos ir papročiai labai priklauso ir nuo vietovės, tad nuvykus į Graikiją, kelionės metu, persikeliant iš vienos salos į kitą, iš miestelio, į miestelį ar į kitą šalies regioną galima pajusti šiuos skirtumus. Pateiksime kelias tradicijas iš daugelio, kurių iki šių dienų laikosi visi graikai, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Vardadienis – šventas dalykas
Beveik visi graikai turi vardus, duotus pagal kurį nors šventąjį. Tad galima sakyti, kad visi šalies gyventojai turi ir savo vardadienius, pažymėtus religiniame kalendoriuje. Tai plačiai paplitusi tradicija ir graikai iškart jums iš atminties pasakys, ne tik kada yra Joninės, Oninės ar, sakykim kokios Petrinės, bet neužsikirsdami jums išvardins vos ne visų metų vardadienius. Aišku, tai bus Yiannis, Hannah, Petra ar Aikaterine, Seraphina, Nikolaos, Efstathios, Dimetrios ir kiti graikiški vardai.
Jei ateina kažkieno vardadienis, jo draugai, šeima ir artimieji dažniausiai aplanko jį net nelaukdami kvietimo, tiesiog norėdami palinkėti ko nors gražaus varduvininkui, pvz, ilgai gyventi, ir įteikti jam mielas mažas dovanėles. O namų šeimininkė visus atėjusius pavaišina užkandžiais ar saldumynais. Tuo pačiu tai ir puiki proga pabendrauti.
Be jokios abejonės graikams vardadienis yra kur kas svarbesnis ir dažniau švenčiamas nei gimtadienis. Beje, daugelis lietuvių nustemba pamatę ir graikų pavardes: kartais jų galūnės tikrai primena mūsiškes…
Bene svarbiausia šventė – krikštynos
Graikijos ortodoksams krikštynos yra laikomos svarbiausia diena žmogaus gyvenime. Dažniausiai jos vyksta pirmaisiais gyvenimo metais ir iki krikštynų kūdikis vadinamas tiesiog kūdikiu, mat savo vardą jis gauna tik per krikštynas bažnyčioje.
Atėjus krikšto dienai nuogas kūdikis pridengiamas baltu rankšluoščiu. Prasidėjus ceremonijai bažnyčioje kunigas pašventina krikštijimo vandenį, įpila į jį krikštatėvių atnešto eterinio alyvuogių aliejaus. Krikšto vanduo graikų bažnyčiose būna nemažame inde, kartais tai netgi visas baseinėlis, mat į jį ceremonijos metu kūdikis pilnai panardinamas tris kartus, tuo pačiu kartojant jam parinktą vardą. Dažniausiai vaikui suteikiamas jo senelio ar močiutės vardas.
Po apiprausimo kūdikis aprengiamas pašventintais baltai rūbeliais, kunigas jam ant krūtinės deda auksinę grandinę su kryžiumi su teikia pirmąją jo gyvenime Komuniją. Baigiantis ceremonijai pakrikštyto kūdikio tėvai atsidėkodami bučiuoja krikštatėviams rankas, priima visų svečių sveikinimus ir linkėjimus. Tada šventė persikelia į šeimos namus ar užsakytą restoraną. O graikai tikrai moka švęsti šeimos šventes.
Jei teks svečiuotis šioje šalyje, galbūt trumpos kelionės metu ir nepamatysite, kaip atrodo graikiškos šeimos susitikimas prie bendro vaišių stalo. Tačiau sakoma, kad graikai moka švęsti visas šventes. Bendravimas, geras maistas, trankūs šokiai, atrodo, šios tautos žmonėms yra tiesiog įaugę į kraują.
Pavasariniai karnavalai
Turbūt labiausiai švenčiama visuotinė kalendorinė šventė Graikijoje yra Apokries karnavalas, šiek tiek panašus į mūsų Užgavėnes. Trunka jis dvi savaites iki gavėnios, kartais net ir tris, prasideda sekmadienį, kuris vadinamas „mėsos švente“ (angl. Meat Fare). Šios šventės metu dauguma žmonių persirengia karnavalo kostiumais, išeina į gatves, lanko barus, yra gausiai mėtomi spalvoti konfeti, šokama. Beje, net pats žodis „karnavalas“ lotynų kalba reiškęs mėsos (carne) atsisveikinimą (vale), tiksliau atsisakymą nuo valgymo ir kūniškų malonumų gavėnios metu.
Didžiausios karnavalo eisenos rengiamos Patra mieste, kur linksmybės Apokries šventės metu nenutyla nei dieną, nei naktį. Šioje šalyje pavasariniai karnavalai turi išlikusių antikinio dievo Dionisijaus garbei rengtų švenčių elementų, kai vynu ir linksmybėmis Žemė buvo skatinama pavasariniam atsinaujinimui.
Atėjus gavėniai, kuri Graikijoje vadinama „Saracosti“, pirmąją jos dieną tvarkomi namai ir po to šeimos susirenka į ramų pikniką gamtoje ir dažniausiai leidžia aitvarus. Ši diena po triukšmingų karnavalų vadinama „švariuoju pirmadieniu“ (graik. Kathari Deutera).
Velykos laikomos svarbesnės už Kalėdas
Panašu, kad iš visų metų laikų, pavasaris geriausiai atitinka graikų būdą. Tad ir Velykos šioje šalyje yra tapę didžiausia religine metų švente. Velykų sekmadienis yra praleidžiamas su šeima prie gausaus vaišių stalo, valgoma kepta ėriena, geriamas vynas ir anyžinė ouzo degtinė.
Velykų stalui, panašiai kaip ir pas mus, dažomi kiaušiniai. Bet naudojama tik raudona spalva. Gausiai pavalgius, pabendravus, neapseinama be žaidimų ir šokių. Pagal nuo seno gerbiamas tradicijas graikams šeimos aplinka yra be galo svarbi ir būtent ji yra visuomenės pagrindas.
Didelis dėmesys Graikijoje skiriamas pačiam didžiosios prisikėlimo šventės laukimui ir pasiruošimui. Ne tik iššveičiami namai, kiemas, bet net ir gatvės. Atsinaujinama iš pagrindų. Krikšto tėvai prieš Velykas perka naujus batus ir rūbus, kuriuos kartu su saldainiais dovanoja savo krikšto vaikams.
Beveik visoje Graikijoje išlikusi bažnytinė tradicija Didžiojo Penktadienio metu nešti simbolinį gėlėmis išpuoštą Kristaus karstą, lydimą procesijos, į kapines. Ten degamos žvakelės už mirusius.
Šeštadienio vakare visi pasipuošę paprastai renkasi bažnyčion. Mišių metu, prieš pat vidurnaktį užgesinamos visos šviesos taip prisimenant kapo tamsą ir tylą. Ir tik vėliau uždegamos žvakės, perduodant liepsną iš rankų į rankas ir giedant „Christos Anesti“ (Kristus prisikėlė).
Skambant bažnyčių varpams ir leidžiant fejerverkus visi grįžta namo, pakeliui sveikindami vieni kitus su prisikėlimu. Namuose valgoma vėlyva šventinė vakarienė su tradiciniai patiekalais, tarp kurių būna ir Velykų pyragas Tsoureki, ėriuko žarnų sriuba Mayiritsa. Kitą rytą (sekmadienį) ateina džiugiosios Velykos.
Savita šalis
Graikija yra beveik už dviejų tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos. Bet šiais laikais atstumas yra nesunkiai įveikiamas. Lietuviai dažnai renkasi keliones į Graikiją atostogų metu. Tai ne tik antikinių dievų legendomis apipinta šalis, iš kurios kildinama visa vakarų kultūra, bet ir nepaprastu gamtos grožiu bei geografine įvairove garsėjantis kraštas su tūkstančiais salų ir tūkstančiais prietarų, papročių bei tradicijų.
Automobilių nuoma Vilniaus oro uoste
