Po tris savaites trukusios kaitros ir vienos – jau rudeniškai gaivios miškuose pasirodė pirmieji rudeniniai grybai – kazlėkai, raudonviršiai ir net tikriniai baravykai.
Rugpjūčio 20 dieną, išsiruošėme ne grybauti – atrinkti sėklinių medynų, tačiau Girelės miške prieš mus pulte išpuolė du didžiuliai raudonviršiai. Abu skaičiai raudonomis galvomis, baltais be jokios dėmelės kotais – nėra abejonės – išdygę jie šią savaitę. Raudonviršiai! Po tokios kone tris savaites siautusios kaitros. Ir mėnulis dabar – koks? Delčia. O sako, delčia netinka grybams augti, sako, reikia laukti jaunaties.
Kitą savaitę – jaunatis.
Žengiame dar žingsnį: štai ir jis – tikrų tikriausias baravykas. Taip pat šviesiai ruda kepure ir balta jos apačia.
„ O šis – dar gražesnis“,- pašaukė Šešuolių girininkas Virginijus Šalčiūnas. Ir tikrai: taisyklingos formos – visas apvalainas, kepurė – ruda, kotas – baltas – kaip paveikslėlyje šviečia žalioje samanoje.
Tamsiai ruda galva – tai jau – rudeninis. Tokius dzūkai, grybų karaliai, vadina tikriniais. Bet tikrinis baravykas ir tas, kurio galva ne tokia tamsi. Tamsėja ji nuo laiko ir augavietės. Rudagalviai dažniausiai būna kerpšiliuose, baltose samanose. Tačiau dabar ne tik kerpšiliuose – jokiuose pušynuose grybų dar nėra. Tai patvirtina ir Vytautas Pašukonis, Žaliosios – pušynų girininkijos girininkas. Pušynai dar – it parakas.
Ir Deltuvos girininkas Laimis Striukys sako, jog grybų šiomis dienomis reikia eiti ne į Kalnų – į Viliukų, Seveikių ir Varžų miškus.
Kol dar gerai neatlijo, grybų galima tikėtis tuose miškuose, kurie yra pakankamai drėgni. Bet ne visuose. Pavyzdžiui, ne taip toli nuo Girelės, kur mes netyčia užtikome raudonviršius ir baravykus, Šešuolių girioje, kurioje net karščiausią vasarą nestinga drėgmės, nematėme ne tik nė vieno grybo – ir musmirės. Taisyklė – tokia: nėra musmirės, neieškok ir baravyko.
O ir Girelėje išdygo jie jiems neįprastoje vietoje – brandžiame eglyne. Pusamžiuose nei eglynuose, nei pušynuose, kur, atrodo, jiems būtų gera augti, jų nėra. Ir po beržais – nei raudonviršio, nei lepšio. Užtat jaunuolynai jau net kvepia kazlėkais. Visa Molėtų paplentė prie Labeikių miško (Želvos girininkija) vakar jau buvo nutupdyta grybautojų automobiliais. O šalia žaliuojančiame pušynėlyje tarp gausybės pripjaustytų kotų jau kilo naujos drėgnos kepurėlės. „Keista: netoli Balninkų tokiame pačiame pušynėlyje, kur pernai taip dygo kazlėkai, sekmadienį jų dar nebuvo nė vieno“, – nusistebėjo urėdijos vyriausiasis miškininkas Vilius Palionis.
Grybų banga visada ateina netikėtai, iš nežinomos tėkmės. O kartais ji ima ir nuslūgsta. Nespėjusi nė pakilti. Taip buvo pernai ir užpernai. Niekas nežino, kaip bus šįmet.
ukmu.lt
