Savivaldybės valdoma UAB „Ukmergės šiluma“ kelis metus vengė išduoti prisijungimo prie šilumos tinklų sąlygas nepriklausomam šilumos gamintojui UAB „Pramonės energija“, eksploatuojančiam biokuru kūrenamą „Vienybės“ katilinę.
Verslininkai iš šios katilinės miestiečiams žadėjo tiekti 25 proc. pigesnę šilumą. Po ilgo delsimo sąlygos vis dėlto buvo išduotos. Tačiau verslininkai tai vadina pasityčiojimu ir tiekti pigesnės šilumos nežada. Tuo tarpu praėjusią savaitę tie patys verslininkai Kaune atidarė biokuru kūrenamą katilinę. Dėl padidėjusios konkurencijos šiame mieste, šilumos kaina iš karto krito net 30 procentų.
Ketvirtadienį Petrašiūnuose atidaryta 19,2 MW galios biokuro katilinė. Naujasis šilumos gamybos šaltinis padidins konkurenciją Kauno šilumos ūkyje, o tai turėtų dar labiau sumažinti kauniečių sąskaitas už šildymą.
Pradėję konkuruoti nepriklausomi šilumos gamintojai, šilumos kainą vartotojams per 4 pastaruosius mėnesius sumažino net 31,9 proc. Liepą nustatytas vos 18,74 cnt už kWh šilumos energijos tarifas – mažiausias Kaune nuo pat 2008-ųjų, rašoma Kauno miesto savivaldybės tinklapyje. (Liepos mėnesį Ukmergėje buvo nustatyta 24,38 cnt už kWh šilumos energijos tarifas).
„Kauno šilumos ūkyje per pastaruosius metus situacija išties ženkliai pagerėjo. Šių metų liepos mėnesį šilumos kaina grįžo į 2008 metų lygį ir nesiekia 18 centų už kilovatvalandę. Iš tiesų mūsų pasirinktas kelias ieškoti kuo daugiau alternatyvų, įsileisti privatų verslą tikrai pasiteisino. Kadangi 2003 metais Kauno šilumos ūkis buvo monopolizuotas ir Kauno termofikacinė elektrinė parduota, tai sudarė sąlygas vienam monopolistui diktuoti kainas. Vėlesni miesto tarybos sprendimai leisti investuotojams, privatiems subjektams prisijungti prie miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklo tikrai pasiteisino ir dabar mes jau matome džiuginančius rezultatus, kurie leidžia ir toliau piginti šilumą”,- teigė Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Skaičiuojama, jog vien dėl atsiradusio biokuro katilinių galios pertekliaus ir prasidėjusios gamintojų konkurencijos vienos kWh gamybos kaina Kaune sumažėjo beveik per pusę – nuo 15 cnt (2014-ųjų sausį) iki 8 cnt (2014-ųjų liepą). Kauno miesto vartotojams tai reiškia beveik 2,5 mln. Lt mažesnes išlaidas vien už liepos mėnesį. Nors žiemą biokuras viso Kauno miesto poreikio dar nepatenkins, tačiau biokuro katilinės, o ypač reguliuojamos, savo dalimi vis tiek mažins naštą visiems vartotojams. Katilinė pastatyta Kauno pramoninėje zonoje, buvusios Ketaus liejyklos atliekų sąvartyno teritorijoje. Sutvarkytoje daugiau nei hektaro teritorijoje sumontuotos modernios aplinkos apsaugos technologijos – katilinės dūmai valomi net trimis pakopomis (sausuoju ir šlapiuoju būdu), teritorija aptverta aukšta garsą izoliuojančia tvora. Bendros projekto investicijos Kaune sudaro daugiau nei 21mln. litų, iš kurių 6 mln. Lt – ES struktūrinių fondų lėšos, skelbiama Kauno miesto savivaldybės pranešime.
UAB „Pramonės energija“ priklauso „E-Energija“ įmonių grupei tarp kurios akcininkų ir Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas. Tik apskundę UAB „Ukmergės šiluma“ veiksmus neišduodant prisijungimo sąlygų Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, UAB „Pramonės energija“ jas gavo. Tačiau verslininkai, pamatę jas, nuleido rankas. „Tai tas pats kas važiuoti iš Vilniaus į Ukmerge per Kauną“, – vilkmerge.lt sakė UAB „Pramonės energija“ generalinis direktorius Gediminas Uloza.
„Mes planavome, jog mums bus leista prisijungti arčiausioje vietoje. Deltuvos gatvėje esančioje boilerinėje arba į šilumos tiekimo sistemą ties Technologijų ir verslo mokykla. Tačiau savivaldybės kontroliuojama įmonė pareikalavo, jog mes nutiestume trasą iki Klaipėdos gatvėje esančios katilinės. Nei mes, nei joks kitas nepriklausomas gamintojas su tokiomis sąlygomis tikrai nesutiks.
„Žengiame į Kauno šilumos gamybos rinką, kur aktyvi gamintojų konkurencija vasarą atskleidžia visus biokuro privalumus. Dabar, liepą, šilumos gamybos kaina tesiekia 7-8 cnt/kWh ir Kaunas tapo pavyzdžiu, ką duoda nepriklausomų šilumos gamintojų konkurencija”, – sakė G. Uloza.
O iš Ukmergės verslininkai nutarė visai pasitraukti. Šiuo metu jie pardavinėja buvusios Vienybės gamyklos katilinę. „Kuomet susidūrėme su savivaldybės vadovų nenoru realiai mažinti šilumos kainą ir konkurencijos ribojimu, nutarėme nebeinvestuoti Ukmergėje“, – vilkmerge.lt sakė G. Uloza.
Vilkmerge.lt primena, kad Seimo narys socialdemokratas Kazys Grybauskas dar balandžio mėnesį buvo surengęs diskusiją rajono šilumos gamybos ir tiekimo klausimais. Tuomet rajono meras Vydas Paknys kaltino UAB „Pramonės energija“, kad savivaldybė nėra gavusi jokių šilumos kainos pagrindimo skaičių. Tad meras pareiškė, kad be skaičių apie investicijas „tai bus kalbos apie orą“. Tuomet jam prieštaravo buvęs ilgametis Ukmergės šilumos tiekimo įmonės vadovas, taip pat socialdemokratas Juozas Kupčinskas. Jis merui priminė, jog Pivonijos mikrorajone, su įtakingu rajono Tarybos nariu Juozu Armanavičiu siejamai, naujai pastatytai biokuro katilinei buvo uždegta žalia šviesa. „Ir sąlygas turi, ir vieta labai gera, ir tenai nereikėjo nei kainos paskaičiuoti. Ir dabar jūs neturite kainos, ką jie pardavinės. Aš tik sakau visiem vienodai reikia“, – tuomet kalbėjo J. Kupčinskas.
Vilkmerge.lt šiomis dienomis kalbintas J. Kupčinskas teigia, jog ir šiandien visuomenei nepateikta informacija apie naująją Pivonijos mikrorajono biokuro katilinės šilumos kainą. Nors jo žiniomis jau ruošiamasi katilinės paleidimo – derinimo darbams. Jis taip pat mano, jog su tokiomis prisijungimo prie šilumos tiekimo sistemos sąlygomis, kurios buvo išduotos UAB „Pramonės energija“ joks nepriklausomas gamintojas nevykdytų. Ši investicija niekada neatsipirktų, vilkmerge.lt tikino J. Kupčinskas. „Tokios sąlygos buvo specialiai sudarytos, kad rajono šilumos ūkyje neatsirastų reali konkurencija. Čia tas pats kaip toje pasakoje, kur našlaitė per naktį turėjo sudėvėti geležines klumpes, arba žiemą parnešti žibučių“, – vaizdžiai vilkmerge.lt pasakojo J. Kupčinskas. Jis sutinka kuomet nepriklausomas šilumos tiekėjas prisijungia katilinėje, šilumos ūkio operatoriui palengvėja eksploatacija. Tačiau Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas „Dėl šilumos supirkimo iš nepriklausomų tvarkos ir sąlygų aprašo“ nurodo, jog neturi būti
diskriminuojami nepriklausomi šilumos gamintojai. Viename iš punktų rašoma, kad „Šilumos tiekėjas privalo eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti perdavimo tinklus taip, kad sudarytų objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi perdavimo tinklais sąlygas visiems šilumos gamintojams. Perdavimo tinklo eksploatavimas, priežiūra, valdymas ir plėtojimas negali diskriminuoti nepriklausomų šilumos gamintojų, bloginti šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąlygas, mažinti superkamus kiekius, riboti vartotojų šilumos poreikius ar sudaryti sąlygas papildomoms šilumos gamybos įrenginių prijungimo išlaidoms atsirasti, kurias turėtų padengti nepriklausomas šilumos gamintojas“, nutarimą cituoja J. Kupčinskas.
Klaipėda, kuri turi daugiausia nepriklausomų gamintojų, tikrai nereikalavo jų prisijungti tik katilinėse, o arčiausiai, techniškai įmanomose vietose.
Dabar, pagal sąlygas išduotas UAB „Pramonės energija“, turėtų dubliuotis vamzdynai. Reikėtų perkasinėti naujai renovuotas miesto gatves. Tai tikrai pasityčiojimas iš verslininkų. Reikėtų visas esamas katilines skatinti prisijungti prie miesto tinklų. Taip galima būtu greičiausiai ir su mažiausiomis sąnaudomis atpiginti gyventojams šilumos energijos kainą, tikino J. Kupčinskas.
Vilkmerge.lt
kaunas.lt nuotr.
