Visiems žinoma sena tiesa – augintinis ne žaislas, ir sprendimas priimti į namus gyvūną turi būti gerai apgalvotas. Daugelis šeimininkų suvokia, kad gyvūnas ne tik džiugina, bet ir reikalauja dėmesio bei priežiūros. Tačiau kartais savo pareigą rūpintis ir prižiūrėti gyvūną šeimininkai suvokia savaip. Vis dar nustatoma atvejų, kai bandant „pagražinti“ gyvūno išvaizdą „patobulinti“ jo fiziologines savybes, peržengiama riba, kuomet rūpestis gyvūno gerove gali virsti žiauriu elgesiu ar kankinimu.
Į klausimus apie veterinarines procedūras, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar fiziologines funkcijas, atsako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Giedrius Blekaitis.
Pastaruoju metu visuomenės informavimo priemonėse atsiranda straipsnių apie tai, kad šeimininkai, bijodami, kad jų augintiniai negadintų turto, katėms atlieka nagų šalinimo operacijas. Ar tokie veiksmai yra teisėti?
Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar fiziologines funkcijas (kaip, pavyzdžiui nagų šalinimas), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą (išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus išskirtinius atvejus), yra priskiriamos žiauraus elgesio su gyvūnais, jų kankinimo veiksmams. Tai draudžia ir Europos konvencija dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos. Katės nagų šalinimas nėra tokia paprasta procedūra, kaip galbūt gali nuskambėti. Tai ne nagų karpymas, o chirurginė operacija, kurios metu, vaizdžiai tariant, katei yra amputuojami letenų pirštų galiukai.
Žiauraus elgesio su gyvūnais, jų kankinimo veiksmams taip pat priskiriamos procedūros: ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų chirurginis trumpinimas, balso stygų, ragų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt. procedūros – jų sąrašas nebaigtinis, nes žmones sugalvoja vis naujų ir naujų gyvūnų žalojimo būdų. Išimtys gali būti taikomos tik veterinarinėms procedūroms, atliekamoms veterinarijos gydytojo sprendimu, kai tai būtina dėl konkretaus gyvūno sveikatos būklės.
Ar paprasta nustatyti tokius pažeidimus?
Nustatyti, kad gyvūnui padaryta draudžiama operacija, veterinarijos inspektorius gali tik atlikdamas veterinarinį patikrinimą gyvūno augintinio veisimo, laikymo vietoje. Visi suvokiame, kad neįmanoma patikrinti kiekvieną gyvūnų augintinių laikymo vietą, tačiau įsigaliojus naujam dokumentui, reglamentuojančiam veterinarijos reikalavimus gyvūnų augintinių veisėjams, ši sritis kontroliuojama griežčiau. Tačiau reikia pasakyti, kad kiekvienais metais perduodama po keliolika bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
Gal trūksta informacijos apie tai? Kur skelbiama apie draudžiamas atlikti procedūras?
Nustatyti kas draudžiama, nėra labai paprasta, nes tos pačios procedūros kartais atliekamos ir konkretaus gyvūno gydymo tikslais. Būsimieji veterinarijos gydytojai apie draudžiamas veterinarines procedūras sužino studijų metu, privatūs veterinarijos gydytojai informuojami mokymų, seminarų metu. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai siekiant apgauti patiklius pirkėjus dėl gyvūno veislės, neveisliniams šunims apkarpomos ausys ir uodegos, sugalvojama kitų „gudrybių“.
Daug vertingos informacijos apie žiaurų elgesį su gyvūnais ar gyvūnų kankinimo atvejus gauname iš neabejingų piliečių. Todėl reikėtų paraginti gyventojus, kad sužinoję apie nagų šalinimo, ausų, uodegų trumpinimo, balso stygų pažeidimo ir kitų su gyvūnų išvaizda ar fiziologinių funkcijų pakeitimu susijusius atvejus, informuotų Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą visą parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 40403.
Ką pasakytumėte apie vis populiarėjančius grožio salonus gyvūnams augintiniams?
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gyvūnų grožio salonuose – kirpyklose atliekamos „grožio industrijos procedūros“ – plaukų kirpimas, trimingavimas (plaukų išpešimas), neturi kelti gyvūnams skausmo. Negalint to išvengti, gyvūnų grožio salonuose kartais naudojami raminamieji, nuskausminamieji veterinariniai vaistai, tačiau gyvūnų šeimininkai turėtų žinoti, kad tokius vaistus gali skirti tik privatus veterinarijos gydytojas, turintis galiojančią veterinarinės praktikos licenciją. Todėl prieš paliekant savo augintinį kirpykloje, reikėtų pasiteirauti, ar jam bus duodami veterinariniai vaistai ir paprašyti tai atliksiančio specialisto dokumentų..
Ką patartumėte vartotojams gyvūnų augintinių šeimininkams?
Visų pirma, prieš įsigyjant naminį gyvūną, privalu susipažinti su jo prigimtiniais fiziologiniais poreikiais, šėrimo, priežiūros, laikymo ypatumais ir kitomis sąlygomis, kurios yra reikalingos konkrečiai gyvūnų rūšiai. Daug informacijos apie numatomą įsigyti gyvūną gali ir privalo suteikti gyvūnų augintinių veisėjas. Taip pat, asmenys, ketinantys įsigyti naujus augintinius, reikiamos informacijos gali kreiptis į šunų ir kačių gyvūnų augintojus vienijančias organizacijas.
Dėkojame už pokalbį.
vmvt.lt
vilkmerge.lt nuotr.
