Verslininkas Rimantas Grotuzas šokiruotas. Statybų priežiūros inspektoriai per teismus išsireikalavo, jog jis nugriautų kaimynystėje veikiančio IKI prekybos centro pastato sieną. Maža to, vykstant teisminiams ginčams paaiškėjo, kad Registrų centro bylose dingo dalis verslininkui priklausančių statinių, kuriuos dabar ir liepia griauti. Tuo tarpu inspektoriai tvirtina, kad nelegalius statinius galima išgriauti nepadarant žalos trečiųjų asmenų turtui.
Kaip vilkmerge.lt pasakojo R. Grotuzas, statinius, registruotus Kęstučio a. 4, jis iš privataus asmens įsigijo 1993 m., po trejus metų trukusios pastato rekonstrukcijos verslininkas kreipėsi į valstybės įmonę „Registrų centras“, jog statinio byloje būtų atnaujinti duomenys. Atsiėmęs bylą, verslininkas pastebėjo, jog joje neliko dalies pastato bei ūkinių statinių. Jis vėl kreipėsi į Registrų centrą. Ten dirbantys specialistai, anot R. Grotuzo, patikino, jog dabar klaidos ištaisyti negali, nes pastatas įkeistas bankui. Klaidą buvo pažadėta ištaisyti 2000 metais, kuomet verslininkas atsiskaitys su banku.
2000 metais su jo pastatais besiribojančią buvusią autobusų stotį išsinuomavo IKI prekybos centras. Tarp man priklausančio ūkinio pastato ir buvusios autobusų stoties sienų visą laiką buvo paliktas apie 1,5 m tarpas. Tą tarpą rekonstrukcijos metu verslininkai nusprendė išnaudoti prekybos centro plotui, pasakojo R. Grotuzas. Jie gavo mano sutikimą ant man priklausančios sienos tvirtinti stogo konstrukcijas. Tačiau norint tvirtinti minėtas konstrukcijas, prekybininkai įsipareigojo naujai permūryti dvi sukiužusias man priklausančio ūkinio statinio sienas. Dar vieną pastato sieną išmūrijau pats, tikino R. Grotuzas.
2002 m. iš manęs patalpas išsinuomavo vienas vaistinių tinklas. Jie patalpas pritaikė savo reikmėms. Visus pakeitimus registravo Registrų centre. Tuomet aš peržiūrėjau bylą ir pastebėjau, kad Registrų centras savo klaidą ištaisė dalinai. Trūkstama gyvenamoji pastato dalis vėl atsirado byloje. Brėžiniuose buvo pažymėti ir ūkiniai pastatai, tačiau nepadarytas jų aprašas, pasakojo R. Grotuzas. 2003 metais su pastato bendrasavininku kreipėmės ir vėl į Registrų centrą dėl pastato dalių atidalijimo. Ir tais metais ūkiniai pastatai brėžiniuose dar buvo, tikino R. Grotuzas.
2007 metais gavau kvietimą į Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą. Ten man pareiškė, kad Kęstučio a. 4 aš esu pastatęs savavališkos statybos statinį. Man tuomet paskyrė 1000 litų baudą. Ją sumokėjau. Tačiau vėliau gavau pranešimą, jog statinius turiu nugriauti. Kreipiausi į teismą. Teismo metu paaiškėjo, kad iš registrų centro bylos dingo ūkinis pastatas, besiribojęs su prekybos centru IKI, tikino R. Grotuzas. Įtaręs, kad Registrų centras galėjo klastoti pastato bylą, kreipiausi į prokuratūrą. Tačiau gavau atsakymą, kad valdininkų veiksmams taikomas penkių metų senaties terminas. O jis jau buvo praėjęs. Be to, man pavyko gauti dokumentus, kad sienas, kurias man liepia griauti, įsiteisino prekybos centrui pastatą nuomojantis jos savininkai. Tad likau ir be ūkinio pastato, ir dar liepia griauti svetimą nuosavybę, nuoskaudą liejo R. Grotuzas.
Po teismo sprendimo, sieną, kurią išmūrijau pats nugrioviau. Tačiau inspektoriams to negana. Mane perdavė antstoliams, kad iš manęs išieškotų per 120 tūkst. litų, kuriuos inspekcija sumokės darbus atliksiančiai įmonei. Nors inspekcijos pareigūnai ir tvirtina, kad savavališkai pastatytos sienos griovimas parduotuvei įtakos neturės, tačiau aš įrodžiau, kad tai pastato, kuriame įsikūrusi parduotuvė siena. Praėjusį ketvirtadienį aš išmušiau skylę sienoje ir tuomet pasimatė parduotuvės vidus. Tai įrodo inspekcijos pareigūnų nekompetenciją, sakė R. Grotuzas. Jei nebus pakeistas teismo sprendimas, griausiu prekybos centrą. Tik kas už tai po to atsakys? – klausė verslininkas.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), vilkmerge.lt atsiųstame atsakymo laiške rašoma, jog Ukmergės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Inspekcijos ieškinį atsakovui R. Grotuzui dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo. Dar 2010 metų sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes: nugriauti savavališkai pastatytą pastato priestatą, esantį Kęstučio a. 4, Ukmergės m., ir sutvarkyti statybvietę.
Vėliau Vilniaus apygardos teismas, tų pačių metų nutartimi, rajono apylinkės teismo sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, tik patikslino sprendimo rezoliucinę dalį. 2011 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį paliko taip pat nepakeistą.
Kadangi R. Grotuzas neįvykdė teismo sprendimo, rajono apylinkės teismas 2012 metais nutartimi tenkino Inspekcijos prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Teismas nustatė, kad Inspekcija civilinėje byloje turi teisę atlikti Vilniaus apygardos teismo sprendimu nurodytus veiksmus – nugriauti savavališkai pastatytą statinį. O statinio nugriovimo išlaidas išieškoti iš R. Grotuzo. Sprendimas buvo apskustas Vilniaus apygardos teismui, tačiau ukmergiškių priimtą nutartį liko nepakeista. Inspekcijos vykdomasis raštas civilinėje byloje pateiktas vykdyti antstolei Nijolei Jutkienei.
Į klausimą kaip R. Grotuzui įvykdyti teismo sprendimą, atsakė Inspekcijos Teisės ir bendrųjų reikalų departamento Turto valdymo ir dokumentų tvarkymo skyriaus vedėjas Linas Vidžys.
Pažymime, kad raudonų plytų mūras nuardomas pradedant ardyti nuo viršutinės mūro eilės, iki tos vietos kur ji ribojasi su parduotuvės sienos baltų plytų mūru, taip nesukeliant jokių neigiamų padarinių prekybos centro pastatui.
Atkreipiame dėmesį, kad skolininkas, vykdydamas griovimo darbus, turi būti parengęs supaprastintą griovimo aprašą, laikytis jo ir statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat nedaryti žalos trečiųjų asmenų turtui.
Teismo metu buvo nagrinėta, kas statė minėtas sienas.Teismas priėmė sprendimą, kad sienas statė R. Grotuzas. Teismo sprendimo teisėtumas patikrintas ne tik apeliacine, bet ir aukščiausia – kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo). O siena, kuri stovi lygiaigrečiai Vienuolyno g., griaunama taip pat nuo viršaus iki prie sienos prišlietos parduotuvės stogo, aiškino L. Vidžys.
Papildyta 19:45 val.: Kovo 7 dieną, 10 val. ryto, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pasamdyta įmonė, vadovaujant antstolei Nijolei Jutkienei, ėmėsi vykdyti teismo sprendimą, kuriuo nurodyta nugriauti savavališkai pastatytą pastato priestatą. Stop juostomis ir metaline tvora aptvėrę teritoriją bei nuėmę medžių drožlių plokštes, darbininkai pateko į pastato vidų ir pirmiausia ėmė tvarkyti bei išnešti metalines bei medines statybines medžiagas. Vakare pradėtosnuo viršaus ardyti ir pastato mūrinės sienos. Visą laiką įvykio vietoje budėjo policijos pareigūnai.
Kaip vilkmerge.lt pasakojo antstolė Nijolė Jutkienė, kiek laiko bus griaunamas pats pastatas nėra nustatyta. „Kiek reikės laiko nugriauti, tiek ir griaus, kadangi viskas atliekama rankomis, o ne technika, kad nepažeisti trečiųjų asmenų turto. Su darbų eiga ir procesu supažindinti ir prekybos centro vadovai, kurie patys spręs dėl žmonių saugumo darbų metu. „
vilkmerge.lt
{youtube}jrMRXnDsbb0{/youtube}