Vasario 18 d. vyko rajono Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriam pirmininkavo rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas. Posėdyje Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis specialistas Valdas Rabazauskas pristatė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento parengtą civilinės ir priešgaisrinės saugos būklės vertinimo dokumentą, komisijos nariai tarėsi dėl kai kurių priemonių efektyvesnio vykdymo, siūlė priemones, galinčias užtikrinti aukštesnį saugumo lygį savivaldybėje.
Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Dainius Vyšniauskas pateikė informaciją apie 2013 metais kilusius gaisrus ir jų priežastis, kitų tarnybos vykdomų funkcijų statistiką; informaciją apie afrikinio kiaulių maro plitimą, Ukmergės rajone vykdytas ir vykdomas priemones pateikė Ričardas Gleiznys, Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas – valstybinis veterinarijos inspektorius.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento parengtame civilinės ir priešgaisrinės saugos būklės vertinimo dokumente Ukmergės rajono savivaldybė priskirta siekiančių saugumo savivaldybių grupei. Komisijos nariai siūlė į civilinės ir priešgaisrinės saugos planą įtraukti punktus apie benamių žmonių problemos sprendimą, reikalavimus žvejoti vilkint gelbėjimosi liemenes, filmų kūrimo konkursą priešgaisrine ir civilinės saugos tema.
Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Dainius Vyšniauskas pateikė tokius duomenis: 2013 m. Ukmergės rajone kilo 174 gaisrai, iš jų: 90 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 36 – dėl krosnių eksploatavimo pažeidimų, 15 – tyčiniai, 11- dėl gedimų automobilių elektros instaliacijoje. Žmonių aukų gaisruose 2013-aisiais metais rajone išvengta, 2 – patyrė traumas. Ukmergės rajono priešgaisrinė tarnyba atliko 82 gelbėjimo darbus, 35 kartus suteikė pagalbą specialiosioms tarnyboms, 22 kartus gelbėjo buityje, 11 kartų vyko į autoįvykius, traukė 7 skenduolius, atliko kitus darbus. Atkreiptas dėmesys, kad gaisringumas rajone mažėja, vykdoma gaisringumo prevencija – tikrinimai sodų bendrijose, vyksta įvairios akcijos priešgaisrine tema rajono ugdymo įstaigose, organizuojamos atvirų durų dienos priešgaisrinėje tarnyboje ir kt.
Posėdyje taip pat aptarti dokumentai dėl afrikinio kiaulių maro, prevencinės priemonės bei konkretūs veiksmai, kurių būtų imamasi, aptikus ligos židinį. Kol kas Ukmergės rajone afrikinio kiaulių maro pėdsakų neužfiksuota, tačiau jau suaktyvinta kiaulių ūkių stebėsena, medžiotojai raginami medžioti šernus.
Rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Ričardas Gleiznys informavo, kad į Nacionalinę maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją išvežta tyrimui virš 150 mėginių, paimtų iš rajono teritorijoje nušautų šernų; akcentavo, kad, siekiant sumažinti galimybes virusui plisti, būtina imtis biosaugos priemonių – neįleisti pašalinių žmonių į kiaulių fermas, iš patalpų išeiti persirengus kitais rūbais, apranga, su kuria einama prie gyvulių, turi likti fermoje. Taip pat medžiotojų prašoma po medžioklės dezinfekuoti kojas. Būtina laikomas kiaules registruoti, nešerti maisto atliekomis.
Afrikinis kiaulių maras yra endeminė liga Afrikos šalyse. Pirmą kartą į Europą afrikinio kiaulių maro virusas pateko 1957 m. Portugalijoje su maisto atliekomis. AKM protrūkis buvo greitai likviduotas.1960 m. antrą kartą AKMV išplito Portugalijoje ir Ispanijoje ir tapo endemine liga iki 1995 m. AKMV plitimas buvo susijęs su kiaulių šėrimu maisto atliekomis. Nuo 2007 m. AKMV išplito Kaukazo regiono šalyse, Rusijos Federacijoje. 2013 m. AKMV protrūkiai nustatyti Baltarusijos Respublikoje, Gardino srityje (židinys užfiksuotas apie 40 km nuo Lietuvos Respublikos sienos).
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, virusas gali būti perduotas tiesioginio kontakto tarp sergančių ir sveikų gyvūnų metu. Taip pat – netiesiogiai: per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas, šeriant kiaules virtuvių atliekomis. Biologiniai platintojai: erkių gentis – Ornithodoros. Infekcijos atveju virusas plinta per transporto priemones, drabužius, patalpas. Žmonėms šis virusas nėra pavojingas.
Specialistai pataria, kad radus nugaišusį šerną, negalima jo liesti ir kaip galima greičiau informuoti teritorinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Ivaškevičienė
ukmerge.lt
vilkmerge.lt archyvo nuotr.
