Kelininkai teigia, jog artėjančiai žiemai jau pasiruošę. Valstybinėse kelių priežiūros įmonėse darbui paruošta 340 automobilių valytuvų-barstytuvų, 550 traktorių. Sandėliuose yra sukaupta virš 40 tūkst. tonų druskos. Tačiau kelininkai vairuotojus ragina neatsipalaiduot. Kokia stipri bebūtų kelių priežiūra ir kiek daug technikos bedirbtų keliuose, kai sninga ir pusto eismo sąlygos vis vien bus prastos – gamta už žmogų stipresnė.
Lapkričio 13 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos iniciatyva buvo surengta diskusija su šalies žurnalistais apie kelininkų pasiruošimą žiemai. Susitikime, kuriame dalyvavo LAKD, regioninių kelius prižiūrinčių įmonių, Valstybinės kelių transporto inspekcijos, VĮ „Automagistralė“, Lietuvos kelių policijos tarnybos ir šalies žiniasklaidos atstovai, buvo pristatyti kelininkų pasiruošimo artėjančiai žiemai darbai.
„Žiemai esame pasiruošę gerai – parengta kelių valymo ir barstymo technika, sandėliuose turime 45 tūkst. tonų druskos, veikia eismo informacijos centras“, – teigė LAKD direktorius Skirmantas Skrinskas. „Deja, kartais būna taip, kad siaučiant pūgai ar pažemėje šąlantys lietaus lašai beregint niekais paverčia visą mūsų triūsą. Ir tada pasipila priekaištai ant mūsų galvų, kad mes nepasirengę žiemai, nors iš tikrųjų taip nėra“.
Kelininkai teigia, kad jų, kaip ir ankstesniais metais, laukia išties daug darbų. Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka 7,2 km, o tūkstančiui kvadratinių kilometrų teritorijos – 326,50 km valstybinės reikšmės kelių. Ukmergės rajone 32 km magistralinių, 90 km krašto ir 288 km rajono kelių prižiūri VĮ „Vilniaus regiono keliai“, Ukmergės kelių tarnyba. Taip pat įmonė prižiūri ir Kauno, Vytauto, Vilniaus, Antakalnio, Gedimino, Ramygalos ir Deltuvos gatves bei Kęstučio a., nes jos yra sudedamoji prižiūrimų kelių dalis. Likusiais miesto gatves prižiūri savivaldybės samdoma įmonė.
Kelių priežiūra skirstoma į tam tikrus lygius. Jų valymo ir barstymo grafikus tvirtina LAKD.
Kiekviena valstybinės reikšmės kelių (magistralinių, krašto, rajoninių) grupė prižiūrima pagal skirtinga priežiūros lygį. Kadangi nuo visų prižiūrimų kelių vienu metu nuvalyti sniego ir jų pabarstyti nėra galimybių, priežiūros darbai žiemą skirstomi į priežiūros lygius pagal kelių svarbą. Pirmiausia yra valomi ir barstomi didžiausio eismo intensyvumo keliai. Anot kelininkų, tokia kelių priežiūros tvarka padeda užtikrinti saugesnį eismą keliuose ir yra ekonomiškai efektyviausia. Šalyje tik dviejuose keliuose kelininkai žiemą budi ištisą parą – Vilnius-Kaunas-Klaipėda nuo Vilniaus iki Sitkūnų sankryžos ir kelyje Via Baltica (Ryga-Panevėžys-Kėdainiai-Sitkūnai-Kaunas-Marijampolė-Suvalkai). Likę magistraliniai keliai prižiūrimi pagal magistralinių kelių antrąjį priežiūros lygį. Kelių priežiūros tarnybos šiuose keliuose budi nuo 4 iki 22 valandos. Ukmergės rajone toks kelias yra Kaunas-Utena. Tad tik prasidėjus budėjimo laikui, nuo 4 val. ryto, jei buvo kritulių, šį kelią iš karto valo ir barsto 2 kelių tarnybos barstytuvai. Vienas važiuoja link Kauno, kitas link Utenos.
Krašto keliai prižiūrimi pagal krašto kelių antrąjį priežiūros lygį. Šiuose keliuose tarnybos budi nuo 6 iki 19 val. Šie keliai turi būti nuvalyti ir pabarstyti praėjus ne daugiau kaip 4 val. nustojus snigti. Esant slidžiai kelio dangai pirmą kartą šiuos kelius rytą būtina pabarstyti iki 8 val. Nuo 19 iki 6 val. ryto šie keliai nevalomi ir nebarstomi. Šiuose keliuose gali būti suspausto sniego provėžų. Tokie keliai rajone yra vedantys link Kėdainių, Molėtų, senasis Panevėžio kelias ir senasis Vilniaus kelias nuo miesto iki magistralės Vilnius-Panevėžys. Šiuose keliuose dirba trys ukmergiškių barstytuvai. Du barstytuvai, baigę darbą Kauno kelyje, važiuoja link Kėdainių ir Molėtų. Tuomet darbą pradeda trečias barstytuvas. Jis pirmiausia nuvalo senąjį Vilniaus kelią ir važiuoja dirbti į senąjį Panevėžio kelią.
Rajoniniai keliai prižiūrimi pagal rajoninių kelių trečiąjį priežiūros lygį. Juose dirbama nuo 9 iki 18 val. Jie valomi tik baigus tvarkyti magistralinius ir krašto kelius. Barstoma tik intensyvaus eismo rajoninių kelių pavojinguose ruožuose (stačiose įkalnėse, staigiuose posūkiuose) ir tik po stiprių lijundrų arba plikšalų. Eismas, esant ypač sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis, juose gali nutrūkti ne ilgiau kaip 48 val.
Rajoniniai keliai, kurių eismo intensyvumas yra didesnis kaip 1000 automobilių per parą, prižiūrimi pagal rajoninių kelių pirmąjį priežiūros lygį. Kelių priežiūros tarnybos šiuose keliuose dirba nuo 6 val. ryto iki 19 val. Šie keliai turi būti nuvalyti ir pabarstyti praėjus ne daugiau kaip 5 val. nustojus snigti. Esant slidžiai dangai pirmą kartą būtina pabarstyti iki 9 val. Eismas esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 8 val. Toks kelias rajone taip pat tik vienas Ukmergė-Pagiriai. Jis valomas ir barstomas tik iki Tatkūnų kaimo. Šiame kelyje dirba ketvirtasis įmonės barstytuvas. Baigęs valyti šį kelią, jis kartų su dviem greideriais ir 2 ratiniais traktoriais valo likusius rajoninius kelius.
Dar vienas ratinis traktorius dirba kelyje Kaunas-Utena. Čia jis valo autobusų sustojimo vietas bei lėtėjimo ir greitėjimo juostas.
Kelininkai teigia suprantantys, kad kelyje išsaugota gyvybė – turtas nematuojamas jokiais pinigais, tačiau kelių priežiūra, ypač žiemą, labai brangi. Vienas barstytuvas, vežantis 8-9 tonas druskos, per 2 val. vienu reisu nuvalo ir pabarsto apie 30 km kelio. Vieno tokio reiso kaina – iki 3000 litų. O vieną kartą pabarstyti visus magistralinius, krašto ir rajoninių kelių pavojingus ruožus kainuoja apie 1 mln. litų.
LAKD kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas primena, kad ir kiek daug technikos dirbtų keliuose, kai sninga ir pusto eismo sąlygos vis vien bus prastos, nes gamta už žmogų stipresnė. Kita vertus, kelias nenuvalomas ir nepabarstomas akimirksniu, tam reikia laiko: magistraliniams keliams – 3 valandų, krašto keliams – 4 valandų. Ukmergės rajone yra 1 magistralinis kelias prižiūrimas pagal antrąjį priežiūros lygį, 4 krašto keliai ir 34 rajoniniai keliai.
Didžiulės lėšos, per metus apie 128 mln. litų, kelių priežiūrai skiriamos ne dėl prestižo ar gražesnio vaizdo, o siekiant gerinti eismo saugumą bei mažinti avaringumą, sako kelininkai. Dažniausiai dėl įvykusių eismo nelaimių kalti ne prasti keliai ar blogos eismo sąlygos, o patys vairuotojai, jų abejingumas, neretai – pražūtingas taisyklių ignoravimas ar net sveikos nuovokos stoka. Dauguma eismo įvykių įvyksta dėl pačių vairuotojų neatsargumo, nesilaikant saugaus greičio, neatsakingai vairuojant. Nemažai avarijų būna ir dėl automobilio techninio gedimo, todėl leistis į kelionę privalu tiktai techniškai tvarkingu automobiliu. Nepriekaištingai privalo veikti stabdžiai, amortizatoriai, kiti važiuoklės elementai, vairo mechanizmas. Netolygiai stabdantys stabdžiai netgi baisiau nei jie išvis nestabdytų. Stabdant „užmes“ ir nepajusi, kaip geriausiu atveju atsidursi šalikelėje. Panašia nelaimės priežastimi gali būti ir prasti amortizatoriai, „iškleręs“ vairas ir kiti gedimai, teigia kelininkai.
Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad pavojai išauga keleriopai, kai prie vairo sėda nepatyrę vairuotojai.
„Nepatyręs – tai nebūtinai jaunas vairuotojas. Nepatyrusiu laikytinas ir trisdešimt metų vairuotojo pažymėjimą turintis, tačiau savo garažo vartus atveriantis vos kartą ar du per metus. Saugaus vairavimo įgūdžiai žiemą formuojasi nelengvai, o patirties stokos pasekmės dažnai būna liūdnos, todėl pirmiausia reikia pradėti nuo savęs, automobilio paruošimo, o ne pulti kažko iškart kaltinti“, – akcentavo LAKD direktoriaus pavaduotojas Juozas Gedvilas.
Kelininkų patarimai vairuotojams:
– Atminkite, šlapia kelio danga jau savaime yra slidi, o slidžiame kelyje automobilis elgiasi visiškai kitaip nei sausame.
– Pasirinkite saugų greitį. Tai nereiškia, kad privalote važiuoti maksimaliai leistinu greičiu.
– Nevalia pamiršti, kad rudens ar žiemos kelyje tyko nuolatiniai pavojai. Ypač rytais, po naktinio šaltuko, dėl temperatūros skirtumų tiltai ir viadukai būna slidūs, užvažiavus ant jų, gali „sumėtyti“ automobilį. Svarbiausia esant tokiai situacijai nesutrikti, nepulti beatodairiškai stabdyti, o tereikia tvirtai laikyti vairą ir nemanevruoti. Ilgainiui tai tampa refleksu ir atliekama savaime, tačiau jauni vairuotojai to dar neturi, tad geriausia apskritai neskubėti, pasirenkant saugų greitį.
– Rudenį pavojingesnės yra žemesnės, arčiau vandens telkinių, pelkių, upelių esančios kelio vietos. Čia temperatūra paprastai būna vienu – dviem laipsniais žemesnė, todėl ir plikledžio tikimybė čia didesnė.
– Artėjant žiemai, posūkiuose vairuotojai turėtų riedėti gerokai lėtesniu greičiu nei kitu metų laikų, tačiau jokiu būdu nepradėti stabdyti, nes automobilis ims slysti ir taps nevaldomas.
vilkmerge.lt
