Spalio mėnesį Ukmergę judino visa aibė gyvos muzikos koncertų. Trys iš jų vyko kamerinių teatrų ir performansų festivalio „Camera Obscura“ proga.
Tradiciškai šis festivalis pasiūlo pačių neįprasčiausių dalykų. Taip nutiko ir šiais metais: pirmiausiai vieną šeštadienio rytą, pačiame miesto centre skambėjo specialiai paruošta grupės „Pradžia“ muzika nuo stogo. Ta pati grupė pristatė ir sekantį koncertą, patogesniu laiku, tačiau taip pat neįprastoje vietoje – kultūros centro rūbinėje. Galiausiai, spalio pabaigoje, aidėjo ir pats pagrindinis festivalio muzikinės dalies renginys – „Camera Obscura muzika“ koncertas Ukmergės autobusų stoties laukiamojoje salėje.
M.Nasyrovaitės nuotr.
Didžiajame koncerte pasirodė 3 grupės iš sostinės: „Skeldos“, „Brūzgynai“, „Phrenetix“ bei 1 kolektyvas pavadinimu „Rumunija“, kilęs iš Radviliškio rajono. Du pirmieji muzikos projektai atstovavo industrinės-eksperimentinės muzikos tradicijas. Tai pagrinde elektroninių instrumentų bei prietaisų pagalba išgaunami ir gyvai komponuojami garsai, papildomi savotiškomis vokalinėmis partijomis arba tekstų skaitymais. Abu projektai parodė skirtingos stilistikos programas – nuo literatūriškai melancholiškos ir gilios atmosferos iki gaivališkai ekspresyvios maksimalistinės išraiškos šėlsmo.
Kiti du kolektyvai atstovavo instrumentinės muzikos kultūras. „Rumunija“ pateikė avangardinių-etnografinių motyvų post-roko muzikos ir dainų kūrybą, o „Phrenetix“ papurtė labai profesionaliai atliekama, išraiškinga ir techniška metalo muzika. Būtent dėl šios grupės pasirodymo, koncertą galima vadinti istoriniu, nes praėjo apie dešimtmetis nuo to laiko, kai Ukmergėje paskutinį kartą skambėjo tikras tradicinis metalas.
V.Žukauskis nuotr.
Didmiesčiuose tokio tipo koncertai jau ne vieną dešimtmetį augina savo publiką, tačiau tiek metalo muzika, tiek industrinė elektronika yra pakankamai retas reiškinys mažesniuose miesteliuose. Labai džiugu, kad stiprios ir unikalios kultūros srovės, pripažįstamos visame pasaulyje, galiausiai įsilieja ir į mažesnių miestelių publiką. Tai rodo ir patvirtina vykstantį kultūrinio virsmo ir atsistatymo laikotarpį – iš scenų vis labiau traukiasi dirbtini projektai bei grįžta tikri kultūros reiškiniai, priespaudos ir vertybinių krizių laikotarpiais laikęsi tik pogrindžiuose.
V.Žukauskis nuotr.
Pastaraisiais metais stebime ne tik ūmų kultūrinių vertybių taisymąsi, bet ir skirtingų tradicijų maišymąsi. Dėl techninių ir socialinių galimybių bei šiuolaikinių informacijos sklidimo priemonių, dauguma reiškinių, ar tai būtų muzikos žanras, ar tai būtų idėjinis renginys – mus pasiekia susimaišę su dar kitomis kultūromis ir idėjomis, dar labiau nušlifuota ir patobulinta forma. Lygiai kaip ir pastarasis koncertas – jungė pakankamai skirtingas muzikos tradicijas bei menines ideologijas, ir ne gana to, įliejo ir labiau socialią atmosferą, nes vyko viešoje miesto erdvėje. Taip pat buvo įlieta taikumo ir šviesumo dvasios, nes renginyje buvo vaišinama vegetariniais užkandžiais ir nealkoholiniais gėrimais. Tai irgi įdomus kultūrinių susikirtimų taškas, nes nekomercinei muzikai ilgus dešimtmečius klaidžiojant pogrindinėse erdvėse, įvairiose šalyse buvo beveik neatsiejamas ir svaigalų vartojimas, muštynės, žmonių susiskirstymas į uždaras bei priešiškas amžiaus ir pomėgių grupeles. Dėl šių priežasčių pačios muzikos teikiami privalumai tapdavo vis sunkiau prieinami plačiajai visuomenei.
Renginį „paskanino“ vieni talentingiausių Ukmergės virėjų – M. Leonavičiūtė ir D. Jaskūnas, jau ne pirmą kartą labdaringai paruošdami vaišes mieste vykstantiems koncertams. Pastarajam koncertui vegetariniai užkandžiai ir nealkoholiniai gėrimai buvo paruošti pagal Vedų kultūros tradicijas – laikantis unikalių kulinarijos principų ir maisto šventinimo papročių, vaišes paverčiant „prasadu“ – itin švariu ir dvasingu maistu.
Toks įvairiapusis ir galima sakyti netgi kontrastingas renginys pritraukė pačių įvairiausių žmonių – nuo aplinkui stotį mėgstančių buriuotis neblaivių vyriškių iki į Ukmergę grįžusių studentų, suaugusių žmonių su šeimomis, bei netgi muzikos ir kitų sričių įžymybių iš Vilniaus, Kauno ir kitų miestų. Tikėkimės, kad toks kontrastingas renginys, pabaigęs priešpaskutinį rudens mėnesį bus paskatinimas ir įkvėpimas naujiems atradimams, naujoms pažintims, potyriams ir dar didesnei darnai tarp pačių skirtingiausių žmonių.
Pastebėtina, kad šalies ir pasauliniu mastu žinomus muzikos projektus nėra lengva atvežti į nedidelį miestelį, suteikti technines galimybės pasirodymams bei pritraukti publiką. Pastarasis koncertas, paremtas festivalio „Camera Obscura“ galimybėmis, buvo dar ir nemokamas, dėl to dvigubai daugiau galima dėkoti muzikantams, kurie groti sutiko tik dėl atsidavimo dalintis savo kultūra. Taip pat dvigubai galima dėkoti įvairioms Ukmergės įstaigoms bei pavieniams asmenims, kurie padėjo renginiui ir be kurių nuoširdžios pagalbos kultūros skleidimui tokie renginiai būtų vargiai įmanomi.
Andrius Vyšniauskas