Žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje laikoma nacionaliniu turtu. Todėl šiam turtui saugoti valdžia skiria didelį dėmesį. Įstatymais yra ribojama užsieniečių teisė Lietuvoje įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, nustatytas maksimalus galimas turėti žemės ūkio paskirties plotas vienam asmeniui, numatyti griežti ribojimai žemės paskirčiai pakeisti. Tačiau žmonės išradingi ir suranda būdų įstatymams apeiti.
Ne paslaptis, kad užsieniečiai, norėdami nusipirkti žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje, įsteigia čia bendroves ir bendrovių vardu nusiperka norimą žemę. Norintieji viršyti įstatymų leidžiamą turėti maksimalų žemės plotą (500 ha), perka šią žemę nepilnamečių vaikų vardu arba įsteigia daugiau bendrovių, kurių skaičiaus kol kas įstatymai neriboja. O kiekviena bendrovė, kaip atskiras ir savarankiškas asmuo, perkasi žemes, ir nesvarbu, kad už visų tų bendrovių stovi bei jas valdo vienas ir tas pats žmogus. Norintieji ant žemės ūkio paskirties žemės sklypo statytis namus, bet negalėdami tos paskirties pakeisti legaliai, tampa „popieriniais ūkininkais“, nors neketina realiai ūkininkauti. Tokia nūdienos realybė.
O valdžia toliau galvoja, kaip išsaugoti nacionalinį valstybės turtą ir apsaugoti Lietuvą nuo stambių ūkių. Todėl nuo 2014 metų gudragalviai, norintys „apeiti“ įstatymų tikslus, sulauks naujų valstybės žabangų. Visų pirma, maksimali žemės ūkio paskirties žemės ploto riba, t.y. minėti 500 ha, bus taikytina ne vienam atskiram asmeniui, tačiau ir visiems su juo susijusiems asmenims. O susijusiais asmenimis bus laikomi ir šeimos nariai, ir visos įmonės, kuriose tas asmuo turi galią priiminėti sprendimus tų bendrovių vardu. Vadinasi, bet kuriuo atveju vienas žmogus su savo šeimos nariais, kiek įmonių beįsteigtų ir kiek rūšių verslų bevykdytų, maksimaliai galės turėti 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
Kaip tai veiks praktikoje bei kas ir kaip sukontroliuos? Valdžia nustatė, kad asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, iki žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo, privalės užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės plotas neviršys maksimalaus žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio. Asmuo bus pats asmeniškai atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Pateikus neteisingus duomenis ir pažeidus įstatymo reikalavimą, sutartis dėl žemės įsigijimo bus laikoma negaliojančia, o žemės plotas, viršijantis 500 ha, teismo sprendimu paimamas valstybės nuosavybėn. Tiesa, valstybė už nacionalizuotą žemę galės savo pasirinkimu kompensuoti pirkėjui arba jo sumokėtą kainą, arba vidutinę rinkos vertę, nustatomą masinio vertinimo būdu. Skamba bauginančiai, tačiau vis dėlto lieka neaišku, kas ir kokiu būdu ves apskaitą ir kontroliuos, kad įstatymo realiai būtų laikomasi.
Tačiau tai dar ne viskas, ką valdžia sugalvojo.
Nuo 2014 m. sausio 1 d. parduoti ar nusipirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą taps labai sudėtinga, nes pirmumo teisę jį nusipirkti už nustatytą kainą turės kaimyninio sklypo savininkas, jei jis yra ūkininkas. Blogybė yra ne tai, kad kaimynas turės pirmumo teisę pirkti gretimą sklypą, tačiau tai, kaip ši pirmumo teisė bus įgyvendinama. Asmuo, nusprendęs parduoti savo žemės sklypą ir nustatęs pardavimo kainą, turės apie šį sprendimą informuoti žemėtvarkos skyrių. Žemėtvarkos skyrius per savaitę laiko turės išsiųsti pranešimus visiems suinteresuotiems žemės įsigijimu ir galimai turintiems pirmumo teisę ją įsigyti asmenims (kaimynams, parduodamo žemės sklypo naudotojams, valstybės institucijoms) apie pardavimo sąlygas. Šie per tris savaites nuo pranešimo gavimo dienos galės pareikšti savo sutikimą ar atsisakymą pirkti pirmumo teise parduodamą žemę.
Pasibaigus šiam terminui, žemėtvarkos skyrius per savaitę turės surašyti pažymą, ar yra asmenų, pareiškusių pageidavimą įsigyti žemę pirmumo teise, ar ne. Ši pažyma turės būti pateikta notarui. Taigi, norintiems parduoti savo žemės sklypą, greitai to padaryti nepavyks. Jei šiandien parduoti žemę galima per 1-2 dienas, tai po Naujųjų metų šiam sandoriui sudaryti teks sugaišti apie 6 savaites. Ir ši procedūra turės būti taikoma net tais atvejais, kai pardavėjui iš anksto žinoma, kad kaimynai nėra ūkininkai ir neturi pirmumo teisės, arba kaimynai, nors ir yra ūkininkai, tačiau nepageidauja pirkti žemės.
Apmaudu tik, kad viešumoje nuolat kalbama apie biurokratinės naštos mažinimą, tačiau realybėje ši našta nepaliaujamai didėja.
Ukmergės r. 3-io notaro biuro notarė
Vaidota Majūtė
vilkmerge.lt archyvo nuotr.
