Džiaugiamės rajono politinės ir administracinės savivaldybės siekiais gerinti ir kurti nūdienos Ukmergės krašto gerovę. Pritariame bei laukiame inovacijų visose jos administruojamose srityse. Svarbu, kad priimami reikšmingi politiniai, administraciniai – vadybiniai sprendimai būtų kvalifikuotai pagrįsti, neštų optimalią naudą ir nesukeltų abejonių ir problemų ateityje.
Prieš 3-4 metus parengtas, aprobuotas ir pristatytas Ūkio ministerijai Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centro projektas „Šventosios upės trasos Ukmergės rajone pritaikymas turizmui“ šiandien tapęs strateginiu objektu, nori nenori kelia abejonių. Tikėtina, kad projekto rengimo pradinėje stadijoje, prieš keletą metų su Ukmergės visuomene niekas nesitarė, nebuvo viešo svarstymo pažeistas Ukmergės bendruomenės pilietinis interesas, kaip to reikalauja Orhuso konvencija bei kiti teisiniai aktai.
Norint Ukmergėje vystyti turizmą, pirmiausiai reikia paveldėti ar sukurti savitas, gamtos ar kultūros lankomas vietas – turistinę infrastruktūrą, kuri yra trauka, verčianti domėtis ir keliauti pageidaujamo objekto link. Tad įdomu, kodėl buvo pasirinktas projektinis kelias Šventosios aukštupiu maršrutu Ukmergė – Šventupė. Šiame etape, išskyrus gamtos reljefą „Aukštieji krantai“, nieko reikšmingesnio nėra. Projekto pirmasis etapas – Vilniaus ir J. Basanavičiaus gatvių atkarpos sujungimas dviračiu taku sukelia dar didesnių abejonių ir verčia diskutuoti.
Ukmergės miesto teritorijoje esančios upės pakrantės pasižymi natūralia augmenija, paukščių perimvietėmis, užutekiais, šaltiniais ir t.t. Projektas numato kardinalų įsiveržimą ir šių veiksnių kaitą. Invazija, fundamentalūs statybų ir kelių tiesimo darbai, tai pasekmės, kurios neatneš laukiamo rezultato. Jos pakeis istoriškai susiformavusią gamtinę sanklodą Šventosios pakrantėje ir neduos siekiamo efekto. Verta pastebėti, kad visa Šventosios pakrantė pasižymi giluminiais gėlo vandens šaltiniais, kurie yra saugotinas turtas. Pripažįstame, kad dabartinė pakrantė yra akis badanti, netvarkinga, tačiau šioje vietoje pastebime ir Ukmergės miesto seniūnijos bei savivaldybės administracijos atsainių požiūrį į miesto tvarkymo bei gražinimo problemas.
Svarbu ir tai, kad projektas orientuotas į sezoniškumą. Vandens turizmas ir kitas judėjimas sezoninis, vyksta vasara. Tai kas bus kitu metų laiku? Šiandieninėje situacijoje naktį Ukmergės mieste ir taip tamsu, nedega apšvietimas. Kyla klausimas, kaip bus apšviestas šis dviračių naktinis kelias…
Įvertinę esamą situaciją ir laikmetį, pareiškiame, kad nepritariame rajono savivaldybės dabartiniam projektui. Siūlome keisti jo maršrutą ir įgyvendinti jį kitoje Šventosios upės pusėje, žemupiu nuo Ukmergės stadiono prieigų iki Veprių miestelio. Pirmąjį dviračių tako etapą nutiesti iki buvusio Linų fabriko. Nuo jo natūraliais miško keliais bus galima pasiekti buvusią Kopustėlių karinę bazę, gamtos paminklą Moką, Sukinių km. ir kitus Veprių seniūnijos gamtos, kultūros ir religijos objektus.
Teigiama, kad, jei šis projektas nebus įgyvendintas bus prarasti daugiau nei 2 mln. Lt, tačiau tinkamas Šventosios pakrantės sutvarkymas. Ukmergiškių ilgalaikė gerovė yra geriau už „greitus“ pinigus. Pažymime, kad jie niekur nedings, kiekvieną sutartį galima keisti, papildyti ir neprarasti skirtų lėšų.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Ukmergės skyrius, kaip ir daugelis ukmergiškių, nori matyti sutvarkytą pakrantę, istorinio senamiesčio bei piliakalnio prieigas, tad siūlo dalį numatytų lėšų skirti Ukmergės piliakalnio ir jo prieigų sutvarkymui, Vilniaus gatvės tilto patiltės sutvarkymui, apžvalgos aikštelės ant piliakalnio ir mažosios prieplaukos įrengimui kitoje upės pusėje priešais tiltą, kad atsivertų miesto vaizdai gyventojams ir keliautojams
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Ukmergės skyriaus pirmininkė Janina Galiauskienė
