Lietuvos Nepriklausomybės dieną kartu su Vokietijos Hamburgo miesto lietuvių bendruomene paminėjo ukmergiškiai Kristina ir Egidijus Daruliai. Čia jie dalyvavo bendruomenės surengtame Vasario 16-osios minėjime.
Ukmergiškiai į Vokietiją vyko pakviesti Hamburgo lietuvių bendruomenės renginių organizatorės Giedrė Sunklodaitės. Ukmergėje surengusi jau antrą, visą vasario mėnesį Kultūros centro dailės galerijoje eksponuojamą parodą, ji pakvietė K. ir E. Darulius Vokietijoje sutikti svarbiausią Lietuvos šventę ir minėjime pagroti dambreliais.
Į Hamburgą K. ir E. Daruliai skrido vienu lėktuvu su grupe „Liūdni slibinai“ ir klebonu iš Druskininkų. Vokietijoje gyvenantys lietuviai svečiams ne tik parūpino bilietus, bet ir apgyvendino šeimose, surengė ekskursijas po miestą.
E. Darulį nustebino, kad renginys vyko labai ilgai. Prasidėjęs 13 valandą šventomis mišiomis jis truko iki 22 valandos. Tačiau patiems Hamburgo lietuviams tai buvo normalu – Vasario 16-osios šventė didžiausias metų renginys. „Gal svarbesnis netgi už Naujuosius metus ar šv. Kalėdas“ – sako E. Darulis.
Šventė prasidėjo sveikinimais, visi atsistoję sugiedojo Lietuvos himną. Susirinkusius sveikino Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis, Latvijos atstovas. Vėliau koncertavo Hamburgo lietuvių folkloro kolektyvai ir choras. Viso renginio metu buvo galima įsigyti karštų lietuviškų cepelinų, lietuviško sūrio, lietuviško alaus.
Renginio pabaigoje pasirodė ukmergiškiai. Atlikę 40 minučių programą jie surengė pusvalandžio trukmės dirbtuves vietiniams – mokė juos groti dambreliais. Pasirodymą ukmergiškiai baigė su Vokietijos lietuviais – pademonstravo ką išmoko ir sugrojo lietuvių liaudies dainą „Duosiu Petrui pupų bliūdą“. E. Darulio teigimu, „visiems, kurie mokėsi – patiko ir pavyko“. Renginio kulminacija ir pabaiga – labai lauktas „Liūdnų slibinų“ koncertas.
Pasirodymu ukmergiškiai džiaugiasi. Renginyje jiems buvo rodomas dėmesys, teko girdėti daug gerų atsiliepimų, vietiniai gyventojai kalbino ir spaudė rankas. Dambrelininkai sulaukė pasiūlymų vėl koncertuoti. Lenkė pasiūlė atvažiuoti į mugę Lenkijoje, Liubline, kurioje prekiauja latviai, lietuviai, baltarusiai, lenkai. Vokietis pakvietė į alternatyvios muzikos koncertą, rengiamą prie Belgijos sienos.
Menininkai ne tik dalyvavo šventėje, bet ir aplankė Hamburgą, plaukiojo po jį laivais. Tai antras pagal dydį Europos uostas. Hamburge šalia senamiesčio pastatyti dangoraižiai – modernūs iš metalo, stiklo ir plastiko pastatai suderinti su senamiesčiu. K. Darulienės teigimu, tai vienas gražiausių Vokietijos miestų.
Pasakodamas apie Vokietijos lietuvius E. Darulis pastebėjo, kad tarp 200 šventės dalyvių dauguma buvo vyresnio amžiaus žmonės. Buvo ir vaikų nuo 3 iki 12 metų amžiaus. Jaunimo laukta į „Liūdnų slibinų“ koncertą, bet jo vis tik atėjo nedaug. „Jaunimas paprasčiausiai į tokius renginius neina. Ir panašu, kad iš jų niekas negrįš į Lietuvą“ – sako E. Darulis.
90 procentų lietuvių vaikų nebenori šnekėti lietuviškai, nes, pasak jų, tai senelių kalba, mokyklose jie šneka tik vokiškai. Tačiau dalis senų žmonių iki šiol moka lietuvių kalbą. Dabartiniai emigrantai, kurie Vokietijoje įleido šaknis, ten ir liks, nors dalis emigrantų čia gyvena blogiau nei tėvynėje. Argumentu, kodėl jie gyvena užsienyje, pateikiami atsakymai – geresnės socialinės garantijos ir kitas požiūris į žmogų. E. Darulis palygino, kad Lietuvoje greitoji medicininė pagalba nevažiuoja pas žmogų, kol jam nėra 40 laipsnių temperatūros, o Vokietijoje neklausiama, kodėl pagalba kviečiama – važiuojama iš karto.
Arvydas Pėšina
