Vasario 8 dieną Ukmergės rajono Varinės bendruomenė organizavo konferenciją, kurios tikslas – patirties sklaida, kulinarinio paveldo ir jaunimo iniciatyvumo skatinimas bendruomenių veikloje. Konferencija vyko Varinės bendruomenės salėje, esančioje UAB „Geras skonis” patalpose, kuri projekto dėka, buvo renovuota ir pritaikyta bendruomenės veiklai.
Naujai renovuotoje salėje vos tilpo svečiai ir konferencijos dalyviai. Bendruomenės pasveikinti atvyko rajono meras Algirdas Kopūstas, europarlamentaras Zigmantas Balčytis, LR Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas, Seimo narys Arūnas Dudėnas, Ukmergės krašto bendruomenių sąjungos pirmininkė Angelė Jokubynienė, tarybos narys Kazys Grybauskas, Vietos veiklos grupės projektų vadovė Klavdija Stepanova, Pabaisko seniūnas Gediminas Lapukas, projekto partneriai Lietuvos žmonių su negalia sąjungos Ukmergės skyriaus atstovai, Sveikuolių klubo, pedagogų klubo „Dar ne ruduo”, Ukmergės Pašilės pagr. mokyklos, Ukmergės rajono bendruomenių Petronių, Siesikų, Sližių, Veprių, Lyduokių atstovai ir kiti svečiai.
Konferencijos pradžioje visus susirinkusius pasveikino rajono meras Algirdas Kopūstas:
„Be galo džiugu matyti tiek daug susirinkusių kaimo bendruomenės narių. Dar atsimenu kaip neseniai kalbėjome, kaip kurti kaimo bendruomenes, kaip pradėti jų veiklą, o šiandien mes jau netelpam į šią salę. Tai rodo, kad kaimo bendruomenės reikalingos, jos be galo gyvybingos, be galo reiklios rajono valdžiai, ją atitinkamai spaudžia ir tas spaudimas duoda vienokius ar kitokius rezultatus. Bendradarbiavimas tarp kaimo bendruomenių ir savivaldybės yra ir tais rezultatais mes džiaugiamės. Jūsų gyvenimo kaime niekas nepakeis, tik Jūs patys. „
Europarlamentaras Zigmantas Balčytis pritarė mero minčiai, kad niekas mūsų gyvenimo nepakeis, jei mes patys nebūsim aktyvūs. Kaip pasakojo Z.Balčytis, 2005 metais buvo svarstyta kaip paskatinti Lietuvoje žmonių aktyvumą, nes tuo tarpu Europos sąjungos valstybės tą darė jau seniai ir investavo į tai pinigus. Visgi buvo prieita nuomonės, kad be pinigų matyt nieko nebus. Pirmą kartą buvo skirta 6 mln.Lt per Žemės ūkio ministeriją ir po truputį paplatinta per visus rajonus. Visuose šalies rajonuose bendruomenės vaidina pagrindinį vaidmenį. Europarlamentaras palinkėjo ir toliau likti tokiais aktyviais, toliau rašyti projektus. Jo nuomone, neteisingai pasielgta, kuomet visi buvo įtikinti atsisakyti žemės ūkio veiklos, kuomet naikinamos darbo vietos ten, kur turime didžiausią istorinį paveldą. Todėl dabar stengiamiasi tai ištaisyti, deramąsi su Vyriausybe, nors ir sunkiai, kai kurias valstybes jau pavyko įtikinti, – kalbėjo Z.Balčytis. Europarlamentaras taip pat palinkėjo visiems būti aktyviems rinkimuose, nes, pasak jo, nuo politikų labai daug kas priklauso.
Pasak LR Vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko, Lietuvoje turi būti daug bendruomenės atstovų, nes jie yra tikroji jėga ir patys aktyviausi. Ministras palinkėjo ir toliau rašyti projektus bei kad visa Ukmergė ir visos bendruomenės būtų tokios pat gražios kaip Vilniaus centrinė aikštė.
LR Seimo narys Arūnas Dudėnas iš pradžių padėkojo visiems susirinkusiesiems už palaikymą, trumpai papasakojo apie savo veiklą. Taip pat pasidžiaugė, kad kaime atsiranda kažkas naujo, sutvarkyti pastatai, aktyvios bendruomenės. Ypač dėkingas Vietos veiklos grupei, kurių aktyvumo dėka į Ukmergę pritraukiamos europinės ir nacionalinės lėšos ir už tai yra galimybė kurti bendruomenes. Pasak A.Dudėno, bendruomenė yra toks darinys, kad bendruomeniškumu galima nuveikti daugiau nei turint didelius pinigus. Tai didelė vertybė ir turime tai įsisamoninti. Tuo bendruomeniškumu Lietuva gali pakelti save ir eiti į priekį, kalbėjo Seimo narys.
Po sveikinimo kalbų, bendruomenių atstovai pristatė savo veiklą.
Ukmergės krašto bendruomenių sąjungos pirmininkė Angelė Jokubynienė pristatė pranešimą apie bendruomenių iniciatyvų skatinimą, tradicijų ir kulinarinio paveldo puoselėjimą bei plėtros perspektyvas Ukmergės rajone. Pirmininkė pasidžiaugė, kad krašto bendruomenės, kurių yra 34, yra labai aktyvios. Bendruomenės pradėjo kurtis 2002 metais. Tais metais susikūrė pirmosios 5 bendruomenės. Pagrindinis jų kūrimosi bumas vyko 2003 metais, taigi šiais (2013) metais daugeliui tų bendruomenių sukaks 10 metų.
Bendruomenės kuriasi norėdamos išjudinti kaimo gyventojus iš rutinos, sutelkti juos bendrai veiklai, skatinti ieškoti kelių ir būdų spręsti savo kaimo ekonomines, socialines, aplinkosaugos, kultūrinio gyvenimo, švietimo ir kitas problemas. Jų veikla mažina skurdą ir socialinę atskirtį, leidžia kurtis ir plėstis infrastruktūrai. Dauguma bendruomenių pasinaudoja įvairių projektų teikiamomis galimybėmis, suremontuojami bendruomenės namai, nuperkama reikalinga įranga. Kaimo bendruomenių iniciatyva padeda įgyvendinti ir savivaldos funkciją.
Kaimo bendruomenėse atsiranda poreikis ir galimybės įsisavinti lėšas ir išteklius, esančius už bendruomenės ribų. Tokias lėšas ir išteklius siūlo įvairios nacionalinės ir tarptautinės organizacijos, fondai, valstybės ir savivaldybių institucijos. Per Žemės ūkio ministeriją jau eilę metų bendruomenės turi galimybę pasinaudoti valstybės parama. Viena iš Europos sąjungos iniciatyvų – Leader programa – labai džiaugiamąsi, nes ją sekasi įgyvendinti, jos dėka dauguma kaimų ir gyvenviečių gražėja.
Bendruomenės organizuoja kultūros ir sporto renginius, aplinkos tvarkymo talkas, rūpinasi vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumu, kaimo infrastruktūros gerinimu, gyventojų švietimu ir kt.
Dauguma bendruomenių atstovauja gyventojus valdžios institucijose. Net 3 bendruomenės yra įsteigusios vaikų dienos centros, kurių veikla vystosi jau eilę metų.
2003 metais savanoriškai įsikūrusi Ukmergės krašto bendruomenių sąjunga vienija 30 Ukmergės krašto bendruomenių. Jos veikla apima bendruomenių kūrimą, partnerystės skatinimą, veiklos viešinimą, bendruomenės narių mokymą ir konsultavimą, bendruomenių atstovavimą valdžios instuticijose, siūlymų teikimą Ukmergės rajono tarybai, Seimui ir Vyriausybei.
Iniciatyvų bendruomenėms nestinga. Ukmergės kraštas jau nuo seno garsėjo savo amatais ir amatininkais, kuriems priskiriami įvairių profesijų atstovai: statybininkai, staliai, kalviai, dailidės, stikliai, keramikai, drožėjai, knygrišiai, siuvėjai, batsiuviai, kailių dirbėjai, metalo dirbėjai, graveriai, kurpiai, pirštininkai, račiai, skardininkai, dailiųjų amatų atstovai.
Šiandien rankų darbo gamyba beveik išnykusi, rinka užpildyta įvairiais pramonės gaminiais, dažnai nekokybiškais, neturinčiais meninės vertės ir savitumo.
Ukmergės rajone yra sertifikuotų paveldo produktų gamintojų, tokių kaip: Sauliaus Galvono (Taujėnų mstl.) tautinio paveldo sertifikuota produkcija (naminė senelių duona, kvietinis ragaišis, mielinis močiutės pyragas, naminis šakotis, žirnių košė su spirgučiais), sertifikuoti skulptoriaus Rimanto Zinkevičiaus darbai (kryžiai, koplystulpiai, antkapiniai paminklai, skulptūros), Petronių kaimo bendruomenės Amatų namų meistrų sūriai (varškės, saldūs, džiovinti, rūkyti), sviestas, grietinė, varškė. Apsilankius Amatų namuose, galima sužinoti kaip senoliai slėgė sūrį, gamino kitus pieno produktus. Sertifikuota ir Mindaugo ir Nerijaus Kriaučiūnų kepama duona Mikėnuose, UAB „Ukmergės duona” produkcijoje taip pat keli gaminiai turi tautinio paveldo sertifikatus.
2009 metais sąjunga organizavo Kontaktų mugę, kurioje buvo sukviesti visi to rajono kaimo gyventojai, kažką gaminantys. Tai buvo pati pradžia. 2011 metais suorganizuota amatų populiarinimo ir kaimo gyventojų verslumo konferencija-mugė, kuri vyko Rečionyse.
Prieš tai buvo atlikta gyventojų apklausa, o surinkta informacija išleista leidinyje „Gerosios patirties gidas”, kuriame pateikiami visi amatininkai pagal seniūnijas, kas kuo užsiima.
Išanalizavę visą informaciją, nustatėme, kad mūsų kaimuose tokiu smulkiu verslu verčiasi labai nedaug. Yra seniūnijų, kur iš viso nėra jokio verslo.
Tačiau norima pasidžiaugti, kad turime nemažai mezgėjų, nėrėjų, siuvinėtojų, gamintojų iš medžio, metalo, unikalių gaminių, kaip verbų, šiaudinių sodų ir skrybėlių, gamintojų, tautinių juostų pynėjų, verpėjų, žolininkystės specialistų, žvakių liejėjų, medinių žaislų gamintojų, akmens apdirbėjų, maisto gamintojų ir kt.
Viename iš susirinkimų buvo aptarta, kad būtų visai gražu ir gerai, įsteigti specialią parduotuvę, kurioje mūsų kaimo gyventojai, amatininkai galėtų prekiauti savo gaminiais. Svečiuojantis Vengrijoje, matėme prie turizmo centrų įsikūrusias tokias parduotuves, kuriuose gyventojai suneša savo pagamintą produkciją, pasakojo A.Jokubynienė.
Pranešimo pabaigoje A.Jokubybienė palinkėjo visoms bendruomenėms dar didesnio aktyvumo bei verslumo.
Petronių kaimo tautinio paveldo puoselėtoja Audronė Kazlauskienė pristatė vieną iš pirmųjų įsikūrusių Petronių kaimo bendruomenės patirtį, puoselėjant ir garsinant Ukmergės krašto kulinarinį ir tautinį paveldą.
Pasak A.Kazlauskienės, veikti ir kažką daryti privertė paprastas dalykas – noras gyventi geriau.
„Mūsų kaime susibūrė grupelė moterų, kurios nusprendė, kad to, ką auginame kaime, neparduosime perpardavinėtojams, kurie moka mažai, o gaminsime pačios. Taip gimė sūriai, grietinė, varškė. Kaime sutikę žmogų, kuris, apart meilės kaimui, mokėjo kepti duoną (M.Kriaučiūną), nusprendėme kurti bendruomenę ir turėti vietą ne tik kur galime sueiti ir švęsti, bet ir padaryti tai, ką mokame geriausiai. Taip gimė idėja sukurti Petronyse Amatų namus. Tuo metu iš senųjų kaimo gyventojų prisirinkome daugybę senovinių pieno produktų gamybos ir duonos kepimo receptų. Kadangi buvome viena pirmųjų bendruomenių, sulaukdavome daug svečių, juos priimdavom, vaišindavom savo sūriais, duona.
Projekto metu susikūrę Amatų namai turėjo gyvuoti ir pasibaigus projektui. Tie du metai, kol mes įsikūrėme ir mums buvo skirti pinigai, greitai baigėsi, reikėjo toliau išgyventi, mokėti sąskaitas, kurių vis daugėjo. Sukūrėme specialią programą, pagal kurią priiminėjame svečius, demonstruojame jiems senovinius amatus (duonos kepimą, sūrio slėgimą, sviesto mušimą), vaišiname juos ir iš to užsidirbame pinigų, kad turėtume iš ko apmokėti sąskaitas.
Kadangi visi produktai gaminami iš vietinių ūkių, gavome kulinarinio paveldo sertifikatą, liudijantį apie produktų kokybę bei grynumą. Vėliau vieni pirmųjų gavome ir tautinio paveldo sertifikatą. Iš 12 pienininkystės ūkių net 9 buvo mūsų kaimo.
A.Kazlauskienė palinkėjo visiems apsidairyti aplink, neverkti, nekeikti valdžios, o eiti pas juos su reikalavimais ir pasižiūrėti ką daro kiti, iškelti sau tikslą ir tuomet visi gyvens geriau.
Pašilės pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja Lilija Pakonienė konferencijos metu pristatė regiono vaikų ir jaunimo iniciatyvų plėtotę ir bendruomeniškumo ugdymo galimybes.
Projektų konsultantė Vida Meliūkštienė pristatė Varinės bendruomenės projektinę veiklą. 2007-2008 metais vykdyti projektai, kurių metu atlikta patalpų renovacija, jos pritaikytos sportui ir poilsiui. Projekto metu, kurio bendra vertė 22 222, 22 Lt, surastos patalpos bendruomenei, atlikta renovacija, įrengti darbo ir sporto kambariai, nupirkti baldai ir inventorius.
Projekto „Veiklus jaunimas – Varinės ateitis”, kurio vertė 11 111,11 Lt, metu organizuoti jaunimo lyderių mokymai, seminarai, nupirkta sporto įranga.
2011 metais skirta parama kaimo bendruomenių veiklai – 10 000 Lt. Buvo įsigyti baldai, multimedijos įranga.
2011-2012 metais vykdytas 2 dienų Lietuvos kredito unijos projektas „Šeimos biudžetas. Mokomės taupyti.”, kurio vertė 500 Lt. Kredito unijos patalpose vykdyti mokymai, vykta į Lietuvos banko pinigų muziejų.
2012-2013 metais vykdytas projektas ” Patirties sklaida, partnerystės stiprinimas, jaunimo iniciatyvos Varinės bendruomenėje”, kurio vertė 7000 Lt. Projektu metu organizuotas susitikimas su kaimo bendruomenėmis, vyko konferencija. (red. pastaba – straipsnyje aprašyta konferencija).
Projekto „Patalpų renovacija, jų pritaikymas sportui ir poilsiui-2”, kurio vertė 177 777,77 Lt, metu sutvarkytos 364 kv.m patalpos, jos apšiltintos (įrengtas židinys), sutvarkyta elektros įranga, pakeisti langai, atlikti vidaus apdailos darbai.
Pranešimus apie bendruomenių veiklą pristatė Varinės bendruomenės pirmininkė Regina Černiauskienė bei Varinės bendruomenės narės Vida Zbarauskienė bei Regina Čaikauskienė.
Vykdant Lietuvos kaimo tinklo finansuojamą projektą vienas iš uždavinių buvo organizuoti Varinės bendruomenės jaunųjų fotografų darbų parodą „Laike sustingę gyvenimai”. Parodos tikslas buvo užfiksuoti Varinės krašto istorinius paminklus bei žmones. Speciali komisija įvertino darbus bei apdovanojo laimėtojus. Pirma vieta atiteko Ugnei Vašadkevičiūtei už darbą „Senas laikrodis”, antroji – Vidmantei Sėjonaitei, už darbą „Seni rakandai”, ir trečioji vieta – Oskarui Verbickui, už darbą „Sraigė”.
Konferencijos pabaigoje buvo pristatyti kulinarinio paveldo patiekalai, kuriuos pristatė juos gaminusios moterys. Vėliau renginio organizatoriai apdovanojo aktyvius bendruomenės narius, svečius ir kitus prie projekto prisidėjusius dalyvius.
Susirinkusius į konferenciją linksmino Ukmergės kultūros centro folklorinis ansamblis „Pyniava” (vadovė Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė).
vilkmerge.lt
{youtube}E7fOwkxtcwg{/youtube}
