Jau ne kartą rašėme, jog per savivaldybių tarybų rinkimus Ukmergėje buvo perkami balsai Liberalų ir centro sąjungos naudai. Ši byla vis dar gliaudenama apylinkės teisme. O politikai, kurių naudai buvo perkami balsai, netgi vadovauja rajonui.
Gal apakinti ukmergiškių sėkmės nemažai politikų per šiuos seimo rinkimus tą patį bandė pakartoti įvairiose šalies miestuose. Tačiau dalis, skirtingai nei Ukmergėje, skaudžiai nusvilo nagus. Dėl dalies seimo rinkimų rezultatų, šalies prezidentė paprašė Konstitucinio teismo išaiškinimo. Iš šio teismo išvados svarstymo matyti, jog politikai įvairiais būdais bandė pakliūti į taip išsvajotą Seimą.
Zarasų – Visagino rinkimų apygardoje balsavimo rezultatus panaikino Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Sudaryta darbo grupė nustatė, jog Darbo partijos kandidatas Rimvydas Podolskis šiurkščiai pažeidė Seimo rinkimų įstatyme įtvirtintą draudimą papirkinėti rinkėjus. Darbo grupė surinko informaciją, kad papirkimai vykdyti įvairiose Zarasų rajono vietose per šventes, kurios pritraukia daugelį vietos bendruomenės gyventojų.
Skatinant balsuoti už minėtą kandidatą, jose masiškai buvo dalinami ledai ir saldainiai. R. Podolskio žmona, Zarasų miesto seniūnė, vaišes šventėse dalino netgi persirengusi ežiuku. Zarasų prokurorai nustatė, jog rinkimų dieną, galimai bendrininkaujant su R. Podolskiu, organizuotai buvo perkami rinkėjų balsai Darbo partijos ir pastarojo naudai. Už balsą rinkėjams buvo mokama po 10 – 15 litų. Suskaičiavus rinkėjų balsus paaiškėjo jog R. Podolskis nesurinko daugiausiai balsų, tačiau pateko į antrą rinkimų turą. Įvertinusi visą turimą informaciją, VRK nutarė šioje apygardoje panaikinti rinkimų rezultatus ir balsavimą rengti iš naujo. Komisijos skaičiavimai rodo, jog galimai pirkti balsai R. Podolskiui galėjo padėti aplenkti trečioje vietoje likusį kandidatą.
Ši VRK sprendimą prezidentei apskundė kandidatas, surinkęs daugiausiai balsų Zarasų – Visagino apygardoje. Skunde teigiama, jog VRK sprendime nėra nė vieno teisinio motyvo ar argumento, o tik priežastis, kodėl rinkimų rezultatai buvo pripažinti negaliojančiais. Prezidentė su paklausimu ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas kreipėsi į Konstitucinį teismą.
Beveik identiška situacija kaip ir Ukmergėje, per praėjusius savivaldybių tarybų rinkimus įvyko per Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Naujienų portalas delfi.lt tuomet paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti asmenys, besitariantys papirkti rinkėjus. Jų buvo prašoma balsuoti už Darbo partijos kandidatų sąrašą ir atiduoti pirmumo balsus konkretiems šio sąrašo kandidatams. Prokurorai išsiaiškino, kad nustatyti asmenys, veikdami kaip bendrininkų grupė gavo nurodymą daryti poveikį asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose, kad jie balsuotų už Darbo partiją, taip pat reitinguotų šio sąrašo kandidatus. Suskaičiavus rinkėjų balsus, paaiškėjo, jog politikai, kurių naudai galimai buvo perkami balsai, sąraše gerokai šoktelėjo į viršų. Sėkmė labiausiai lydėjo Joną Pinskų, jis iš 120 pakilo į 22 vietą. VRK, turėdama visą šią informaciją, vis tik nusprendė, jog buvo padaryti rinkimo įstatymo pažeidimai, tačiau anot komisijos, tai esminės įtakos rinkimų rezultatų nustatymui šioje rinkimų apygardoje neturėjo. VRK patvirtino balsavimo rezultatus. Tuomet į Konstitucinį teismą kreipėsi tiek Seimas, tiek šalies Prezidentė. Jie prašė ištirti ar VRK, tvirtindama rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje, nepažeidė Seimo rinkimo įstatymo nuostatų.
Tiek dėl Zarasų – Visagino, tiek dėl rinkimų rezultatų daugiamandatėje apygardoje Konstitucinis teismas pareiškė, jog rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai –teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras.
Teismas, pabrėždamas atstovaujamųjų institucijų rinkimų svarbą, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų teisėtumo, dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai. Priešingu atveju, būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas, skelbiama Konstitucinio Teismo išvadoje.
Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d., išvadose konstatuota, jog įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinta, kad rinkėjai balsuotų asmeniškai ir slaptai, kad balsavimo metu nebūtų galima paveikti rinkėjų valios ir jos kontroliuoti; ypač neleistina, kad rinkimų finansavimas būtų neskaidrus ar nekontroliuojamas, kad rinkimų kampanijoje būtų naudojamos tokios rinkimų technologijos, kurios prieštarauja moralei, teisingumui, visuomenės darnai. Pagal Konstituciją jokiais motyvais negali būti pateisinamas tiesioginis ar netiesioginis rinkėjų balsų pirkimas, taip pat tokia rinkimų kampanijos praktika, kai rinkėjai yra dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą. Tai tolygu rinkėjų papirkimui, reiškiančiam, kad iš Lietuvos Respublikos piliečių atimama teisė laisvai, patiems pareikšti savo tikrąją valią Seimo rinkimuose, o iš Tautos – teisė išsirinkti tokią Tautos atstovybę, kuri išreikštų jos tikrąją aukščiausią suverenią galią, rašoma teismo išvadoje.
Konstitucinis teismas
Nepaneigus, kad tokiais šiurkščiais pažeidimais galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia, kuri yra esminė rinkimų rezultatų teisėtumo prielaida, negali būti nustatyti tikri ir teisingi rinkimų rezultatai, taigi kandidatai, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai, negali įgyti Seimo nario mandato; priešingu atveju galėtų būti pakirstas Tautos pasitikėjimas savo atstovybe ir pačia valstybe. Išvadoje taip pat pabrėžiama, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas. Ši konstitucinė nuostata suponuoja Seimo įgaliojimus nutraukti Seimo nario įgaliojimus, jeigu dėl jo išrinkimo teisėtumo pagrįstų
abejonių keliantys šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų pažeidimai nustatomi tada, kai Seimo narys jau yra įgijęs įgaliojimus, rašoma išvadoje.
Savo išvadoje Konstitucinis teismas nustatė, jog VRK sprendimas, Zarasų – Visagino apygardoje, pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiai, neprieštarauja rinkimų įstatymui. Minėta ir tai, kad iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos matyti, kad kandidatas į Seimo narius R. Podolskis ir su juo susiję asmenys rinkimų agitacijos laikotarpiu neatlygintinai dovanojo rinkėjams valgomuosius ledus, saldainius, vaišino alumi, kad Zarasų–Visagino rinkimų apygardos teritorijoje išankstinio balsavimo laikotarpiu ir balsavimo rinkimų apylinkėse dieną galėjo būti vykdomas organizuotas rinkėjų vežimas balsuoti. Taip pat, kad kandidatas į Seimo narius R. Podolskis per susijusius asmenis organizuotai pirko rinkėjų balsus, skelbiama išvadoje. Iš bylos medžiagos ir Konstitucinio Teismo posėdyje liudytojos pateiktų parodymų matyti, kad minėtoje apygardoje, tiek rinkimų komisija, tiek VRK dar 2012 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. turėjo duomenų apie rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus. Kurie galėjo būti įvertinti kaip šiurkštus Seimo rinkimų įstatymo nustatyto draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis pažeidimas, tačiau nė viena iš šių komisijų nesiėmė veiksmingų priemonių, kad juos laiku ištirtų ir įvertintų, pažymima teismo išvadoje.
Teismas konstatavo jog daugiamandatėje apygardoje VRK patvirtindama Darbo partijos kandidatų į seimo narius sąrašo eilę ir nustatydama, kad minėti asmenys yra išrinkti į Seimą nesilaikė konstitucijos ir rinkimų įstatymo. Rinkėjų paduoti pirmumo balsai lemia kandidato į Seimo narius vietą galutinėje kandidatų į Seimo narius sąrašo eilėje ir kartu jo galimybę būti išrinktam daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos matyti, jog nėra aplinkybių, kurios paneigtų prezumpciją, kad šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams. Atvirkščiai, pagal VRK nustatytus reitingo balus ir minėtų kandidatų vietą galutinėje kandidatų į Seimo narius sąrašo eilėje nustatyti pažeidimai turėjo esminę reikšmę rinkimų rezultatams. Trys iš penkių kandidatų buvo išrinkti į Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Taip pat minėta, kad Vyriausioji rinkimų komisija šių pažeidimų įtakos Seimo rinkimų rezultatams daugiamandatėje rinkimų apygardoje kažkodėl nevertino. Po šios Konstitucinio teismo išvados, asmenys kurių naudai galimai buvo perkami balsai į Seimą nepateko.
Dabar, jau žinant šias Konstitucinio teismo išvadas, prisiminkime kas vyko Ukmergėje per Savivaldybių Tarybų rinkimus vykusius 2011 m. vasario 27 dieną.
Pirmus du įtariamuosius balsų pirkimų, Liberalų ir centro sąjungos naudai, policijos pareigūnai sulaiko jau per išankstinį balsavimą, vasario 24 dieną. Rinkimų dieną sulaikomi dar du įtariamieji bei apklausiama keliasdešimt įtariamųjų, kurie sutiko balsuoti už pinigus kaip jų buvo prašoma. Tačiau jau daugiau detalių paaiškėja tuomet, kai byla baigiama tirti ir nukeliauja į teismą, kur yra nagrinėjama iki šiol. Trys įtariamieji – Vytautas Martišius, Saulius Račickas ir Virginijus Sekmokas kaltinami, jog siekė papirkti kuo daugiau žmonių, kad šie, rinkimuose į Ukmergės rajono savivaldybę, balsuotų už Liberalų ir centro sąjungą.
Iš balsus pardavusių rinkėjų jie reikalavo kandidatų sąrašą reitinguoti taip: Nr. 4 (Juozas Armanavičius), Nr. 6 (Sigitas Masiulionis), Nr. 24 (Jovita Gleiznienė), Nr. 26 (Vilius Morkūnas) ir Nr. 20 (Jonas Vyčas).
Suskaičiavus rinkėjų balsus, paaiškėja, kad daugiausia reitingo balsų gavo J. Armanavičius. Turėdamas 705 balsus iš ketvirtos sąrašo vietos jis pakilo į pirmąją. Į antrąją iš šeštosios peršoka S. Masiulionis. Trečiasis, surinkęs 419 balsų, liko sąjungos rajono skyriaus pirmininkas R. Baravykas, o ketvirtas Romas Pivoras. iš 20- os vietos į penktąją pakilo J. Vyčas. Per 20 vietų pastumiamas V. Morkūnas. 24 -toje vietoje buvusi J. Gleiznienė, šoktelėjo į septintąją. Į rajono Tarybą buvo išrinkti tik pirmieji trys kandidatai.
Tikėtina, jog visą šią informaciją iš teisėsaugininkų turėjo gauti ir Ukmergės rinkimų apygarda, vadovaujama Huberto Žižio. Iš teismo posėdžio, kuriame buvo pakviestas liudyti H. Žižys, paaiškėjo, jog apie rinkimų pažeidimus jis tik informavo VRK darbuotoją. Rinkimų rezultatai, su kaip įtariama pirktais rinkėjų reitingavimo balsais, buvo patvirtinti. Ši rinkimų apygardos bei pačios VRK darbo broką galėjo ištaisyti prokurorai.
Tačiau bylą narpliojęs prokuroras Šarūnas Šimonis, skirtingai nei jo kolegos kituose miestuose, balsų pirkėjų nesiejo su tiesiogine nauda reitingo balsus gavusių politikų. Nei vienas jų nebuvo apklaustas net kaip liudininkas.
Vilkmerge.lt turimais duomenimis, teisėsaugininkai įtaria, jog buvo nupirkta keli šimtai balsų. Ukmergiškiai, pardavę savo balsus, teisme liudijo, jog už tai gavo po 5 – 10 litų. Tad rinkėjų valiai iškreipti įtariamieji išleido kelis tūkstančius litų. Tuo tarpu mero pavaduotoju tapęs, tikėtina tik dėl galimo balsų pirkimo, R. Baravykas per visą kadenciją uždirbs beveik 170 tūkst. litų. Beje, liberalcentristų balsai tapo lemiami ir renkant visą rajono vadovybę.
Tarp S. Masiulionio, kurio naudai buvo perkami reitingo balsai ir pirmojo į Tarybą nepatekusio Romo Pivoro gautų balsų skirtumas 197. Tačiau VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas vilkmerge.lt aiškino apie ankščiau buvusią kitokią balsų skaičiavimo tvarką.
2012 metais po pirmojo rinkimų rato VRK pripažino Zarasų – Visagino rinkimų apygardos rezultatus negaliojančiais dėl rinkėjų papirkinėjimo vieno iš kandidatų. Tuomet Konstituciniame teisme mūsų komisijos sprendimas buvo apskųstas. Konstitucinis teismas pripažino, kad VRK buvo teisi. Iš esmės tuo sprendimu patikslino, patvirtino naują doktriną dėl rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais. Jei yra padaryti pažeidimai ir VRK juos pripažįsta šiurkščiais, kad ir vieną, tai rinkimų rezultatai turi būti naikinami. Tai iš esmės pakeitė doktriną, kuri iki šiol buvo įtvirtinta Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais, kurią VRK buvo įpareigota skaičiuoti kiekybiškai, kad pažeidimų mastas būtų toks, kad iškreiptų rinkimų rezultatus. Be to, niekas nereikalavo Ukmergės atveju išbraukti kandidatų iš sąrašo, vilkmerge.lt sakė Z. Vaigauskas.
Konstitucinio teismo išaiškinimai ir sprendimai atbuline data negalioja. Rinkimai vyksta pagal tas taisykles, kurios tuo metu galioja, pareiškė komisijos pirmininkas.
Vilkmerge.lt
