Ne vieną ukmergiškį tikriausiai nustebino vieną sausio mėnesio dieną miesto gatvėmis važiuojantis mikroautobusas su priekaba, kurioje buvo sukrautos baidarės. Ekstremalaus sporto entuziastas Kastytis Kvietkauskas juokavo, jog greičiausiai ne vienas pagalvojo, jog baidarės vežamos parduoti. Nežinau ar kas patikėjo, kad važiuojame plaukti, mano K. Kvietkauskas.
Ši tradicija gyvuoja jau šeštus metus. Su būreliu bendraminčių mes taip sutinkame naujus metus. Šiemet plaukėme Siesarties ir Šventosios upėmis, nuo Žemaitkiemio iki Šventosios tilto mieste, pasakojo K. Kvietkauskas.
Sausio penktąją su Kastyčiu plaukė dar vienuoliką ukmergiškių. Mes gaudome tokius momentus, kuomet tirpsta gausiai žemę užklojęs sniegas ar po didžiųjų liūčių vasarą. Tik tada galima pajusti kaip stipriai baidarę neša srovė. „Be Siesarties yra dar šaunių upių – Armona, Anykšta, Virinta. Tos upės turi nuolydį, akmenų, kliūčių ir gan šaunu pajusti greitesnę tėkmę nei vasarą“, – sakė ekstremalaus sporto entuziastas.
Per šį žygį virto trys baidarės, viena iš jų – du kartus. Lediniame vandenyje atsidūrusius žmones pirmiausia gelbsti gelbėjimosi liemenės. Kai tik žmonės atsiduria krante, prie darbo puola jų bendražygiai. Vieni jų ištraukia iš vandens valtį, kiti padeda jiems persirengti. Pabuvus lediniame vandenyje nors trumpą laiką, žmonių pirštai taip sugrumba, jog jie nesugeba patys persirengti. Jei reikia iš karto kuriame laužą, pasakojo Kastytis. Kol kas po mūsų žygių nesusirgo nė vienas dalyvis.
Šį karą minėtą atstumą keliautojai įveikė per penkias valandas. Po to visi sušilome maudydamiesi pirtyje. Tikiuosi, kad nereiks laukti vasaros. Jei dar prisnigs, tirpstant sniegui kils dar viena potvynio banga. Tuomet ir vėl ruošimės į žygį, vilkmerge.lt sakė Kastytis.
vilkmerge.lt
{youtube}G7nf0n0yTiM{/youtube}
{besps}baidares2012{/besps}
