2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pašto įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostata, kurioje nurodoma, kad „jeigu gavėjas nepageidauja gauti reklamos, jis, siekdamas aiškiai išreikšti šį nesutikimą, ant gaunamųjų laiškų dėžutės nurodo, kad reklamos gauti nepageidauja. Asmenys, pažeidę šį gavėjo nesutikimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka”.
Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 13 straipsnis nustato, kad reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu bei tai, kad draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.
Besikreipiantys į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą vartotojai teiraujasi kokiu būdu reikėtų išreikšti savo nesutikimą gauti nepageidaujamą reklamą į pašto dėžutes. Nei Pašto įstatymas, nei Reklamos įstatymas nenustato vartotojo nurodymo dėl nepageidavimo gauti reklamą į pašto dėžutes standarto. Svarbu, kad užrašas su pageidavimu negauti reklamos ant pašto dėžutės būtų lengvai pastebimo formato, aiškiai įskaitomo šrifto ir pan.
Vartotojai, gavę nepageidaujamą maisto reklamą turėtų kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, o dėl nepageidaujamos ne maisto produktų ir paslaugų reklamos – į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos. Prašyme ištirti nepageidaujamos reklamos siuntimo atvejį vartotojas turėtų kuo tiksliau aprašyti skundžiamus veiksmus ir su jais susijusias aplinkybes. Prie prašymo reikėtų pridėti visus turimus galimą Reklamos įstatymo pažeidimą pagrindžiančius įrodymus: nurodymą, kad asmuo nepageidauja gauti reklamą, kada toks nurodymas uždėtas ant pašto dėžutės, gautos nepageidaujamos reklamos pavyzdžius ir pan. Šioms aplinkybėms įrodyti tinkamos ir administracinio proceso įrodinėjimo priemonės: ginčo šalių ir jų atstovų paaiškinimai, liudytojų parodymai, daiktiniais įrodymai, dokumentai ir kiti rašytiniai, garso bei vaizdo įrodymai.
Už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal kompetenciją gali skirti baudą nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už šių reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą gali taikyti administracinę nuobaudą – įspėjimą, neskirdama reklaminės veiklos subjektams baudos.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
www.sxc.hu nuotr.
