Kultūros centras, tęsdamas tradiciją pristatyti lietuvių režisierių filmų premjeras, kviečia į susitikimą su režisiere Lina Lužyte, kuri pristatys savo naują, valandos trukmės filmą „Igruški“. Tai filmas apie Baltarusijos žmones, kurie gyvenime tokie panašūs į lietuvius.
Praėjus daugiau kaip dvidešimt metų po Sovietų Sąjungos griūties Baltarusijos Žlobino miesto gyventojai išgyvena tik siūdami ir pardavinėdami pliušinius žaislus. Vieninteliai žaislų pirkėjai – pravažiuojančių traukinių keleiviai. Tačiau priartėti prie traukinio su žaislais prekeiviams yra draudžiama. Filmas pasakoja paprastų Žlobino miesto gyventojų istorijas. Visi jie gamina žaislus, juos parduoda, šnekasi, išgerinėja, vėl gamina žaislus, dainuoja, pykstasi ir … vėl gamina žaislus.
Režisierė pabrėžia, kad „Igruški“ – tai filmas apie žmones. Žmones, gyvenančius režime, kuriam visiškai nerūpi žmogus. Bet žmonės vis tiek gyvena ir stengiasi būti laimingi. Tai filmas ne tik apie Baltarusijos žmones. Tai filmas ir apie lietuvius, vokiečius, australus – visus žmones, nes visi mes gyvename įsprausti į tam tikruos rėmus, taisykles.
Filmo idėja režisierei gimė dar 2009 metų vasarą, traukiniu važiuojant iš Ukrainos į Vilnių per Baltarusiją. Pabudusi traukinyje L. Lužytė pamatė, jog į ją pro langą žiūri dramblys ir krokodilas. Išlipusi į peroną pamatė daug žmonių pardavinėjančių didelius pliušinius žaislus: saulėje nudegę veidai, nuo alkoholio apsiblaususios akys, sintetiniai deformuoti žaislų veidai…
Šis vaizdas režisierę taip pakerėjo, jog po metų ji suprato, kad tai reikia nufilmuoti. Nors filmavimas Baltarusijoje buvo sunkus – trukdė milicija, filmavimams buvo reikalaujami leidimai, netgi eiliniai žmonės filmavimo grupę kaltino propaganda, vis tik filmas apie paprastus žmones buvo sukurtas.
Režisierė teigia, kad „praleidus nemažai laiko Baltarusijoje suvokiau, kad mes ir baltarusiai gyvename vienodose aplinkybėse: gėdą kelianti politika, neišprusę valdžios rėksniai, korupcija, tautą bukinanti televizija, pinigų stygius ir t.t. Bet tai tėra TIK aplinkybės, o mes visi gyvenam savo kasdienius gyvenimus. Kaip lietuviai, taip ir baltarusiai valgo, dainuoja, myli, svajoja, miega, verkia, išgeria, dirba: Žlobine siuva žaislus, Vilniuje eina dirbti į banką.“
Šio filmo premjera įvyko Europos šalių kino forume „Scanorama“.
Kultūros centre filmo peržiūra ir susitikimas su režisiere Lina Lužyte įvyks gruodžio 4 dieną, 18 valandą. Kino seansas ir susitikimas su režisiere – nemokami.
Arvydas Pėšina
