Š.m. spalio 3 d. LR Seimas priėmė Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą.
Šiam įstatymui rengti žemės ūkio ministro K.Starkevičiaus įsakymu buvo patvirtinta darbo grupė iš valstybės, savivaldos institucijų, kinologų, visuomeninių organizacijų ir visuomenės atstovų. Įstatymo rengimas užtruko dvejus metus, nes vyko daug diskusijų, konsultacijų ir derinimų dėl galiojančių gyvūnų apsaugos ir gerovės nuostatų tobulinimo ir naujų nuostatų reglamentavimo, įteisinat šiandieninę Europos Sąjungos gyvūnų gerovės strategiją.
Lietuvai tapus ES nare ir pasirašius Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, teisiškai pripažinome, kad žmogaus moralinė priedermė – gerbti visas gyvas būtybes, suteikti materialinį pagrindą bešeimininkiams gyvūnams, keisti visuomenės sampratą dėl elgesio su gyvūnais.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo uždaviniai – naujai apibrėžti valstybės institucijų bei savivaldybių kompetenciją šioje srityje, sudaryti galimybes gyvūnų globėjams veikti gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje ir taip prisidėti prie gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimo, taip pat nustatyti veiksmus, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, užtikrinti bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų gerovę ir apsaugą, nustatyti jų populiacijos mažinimo priemones. Įstatymu siekiama numatyti privalomą visuomenės švietimą, užtikrinti teisinį reguliavimą, papildant teisinę bazę naujomis nuostatomis, reglamentuojančiomis privalomą gyvūnų registravimą ir ženklinimą, gyvūnų veisimą, dresavimą, gyvūnų naudojimą cirkuose, zoologijos soduose, ir kitomis specialiomis nuostatomis, susijusiomis su gyvūnų gerove ir apsauga, suderinti teisinį reguliavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, reglamentuojančiais gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme reglamentuota, kad savivaldybių teritorijoje bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų globą organizuos savivaldybės, nustatyti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, taip pat leistini gyvūnų nugaišinimo atvejai ir būdai.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas papildytas nuostatomis dėl gyvūnų tapatybės nustatymo (registracijos ir ženklinimo). Kačių, šunų ir šeškų ženklinimo ir registravimo tvarką nustatys Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, o jų registravimą ir ženklinimą organizuos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Nauja tai, kad bus kuriamas Gyvūnų augintinių registras.
Įstatyme reglamentuoti kovinių ir pavojingų šunų įvežimo, laikymo, veisimo, ženklinimo, registravimo, prekybos reikalavimai. Lietuvos Respublikoje draudžiami koviniai šunys (amerikiečių pitbulterjeras, bandogas (amerikiečių mastifas), jų mišrūnai ir pavojingų šunų (amerikiečių Stafordšyro terjero, Stafordšyro bulterjero, amerikiečių buldogo, Argentinos dogo, Brazilų mastifo, Turkų aviganio (Kangalo), Kaukazo aviganio, Pietų Rusijos aviganio veislių šunų mišrūnai), išskyrus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos laikomus kovinius šunis, jų mišrūnus ir pavojingų šunų mišrūnus. Veislių sąrašas patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 (Žin., 2002, Nr. 32-1241). Tokie šunys turi būti sterilizuoti, jų įvežimas į Lietuvos teritoriją, veisimas, pardavimas yra draudžiami. Tačiau ši nuostata nereiškia, kad įstatymas įpareigoja tokius šunis sunaikinti. Jiems taikomi griežti reikalavimai, reglamentuoti kitais teisės aktais. Iki teisės aktais nustatyto draudimo įsigyti koviniai šunys, jų mišrūnai ir pavojingų šunų mišrūnai gali būti laikomi iki jų natūralios mirties, jeigu jų savininkas turi savivaldybės nustatyta tvarka išduotą leidimą, kuris išduodamas tik asmenims, vyresniems kaip 18 metų, pateikusiems pažymą, kad nėra įrašyti į sveikatos priežiūros įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, psichinės ligos, nėra teisti už tyčinius smurtinius nusikaltimus arba, kad teistumas yra išnykęs ar panaikintas, taip pat, kad kartu gyvenantys asmenys nėra įrašyti į sveikatos priežiūros įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, psichinės ligos, nėra teisti už tyčinius smurtinius nusikaltimus arba, kad teistumas yra išnykęs ar panaikintas, pažymą, kad yra išklausę privalomus kursus pavojingų – agresyvių šunų turėtojams, įrodžius, kad šuo sterilizuotas, paskiepytas, suženklintas, užregistruotas. Analogiški reikalavimai taikomi ir pavojingų veislių šunims.
Seimo nariai inicijavo ir įstatyme įtvirtino naują, papildomą nuostatą uždrausti daugiabučiuose namuose laikyti pavojingus šunis, t. y. amerikiečių Stafordšyro terjero, Stafordšyro bulterjero, amerikiečių buldogo, Argentinos dogo, Brazilų mastifo, Turkų aviganio (Kangalo), Kaukazo aviganio, Pietų Rusijos aviganio veislių šunis, tačiau iki įstatymo įsigaliojimo įsigytus šunis galima laikyti daugiabučiuose namuose, turint savivaldybės išduotą leidimą.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ypač siekiama skatinti tikslingą ir planuotą gyvūnų augintinių veisimą, kad būtų išvengta nereikalingų gyvūnų žudymo ir sumažintas bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičius, numatyti reikalavimai asmenims, užsiimantiems komerciniu gyvūnų augintinių veisimu.
LR Žemės ūkio ministerijos informacija
www.sxc.hu nuotr.
