Ukmergėje jau antrą kartą šurmuliavo alaus atributikos kolekcionieriai. Prieš keletą metų alaus atributikos kolekcionieriai rinkosi miesto šventės metu. Šį kartą – apie 100 renginio dalyvių Kultūros centre susirinko į Tarptautinį rudeninį alaus atributikos kolekcininkų susirinkimą – biržą. Biržos dalyviai aktyviai keitėsi alaus atributika, bendravo tarpusavyje.
Kolekcionieriai į biržą, kurią organizavo alaus kolekcionierių klubai „Alutis“ ir „Humulus Lupulus“ ir renginio generalinis rėmėjas – alaus darykla UAB „Vilkmergės alus“ pradėjo rinktis iš vakaro. Miesto svečiams buvo surengta ekskursija į UAB „Vilkmergės alus“ daryklą, vakaronė ir tarptautinės boulingo varžybos.
Sekančią dieną, susirinkus Kultūros centre, prasidėjo mainai alaus gamybos atributika. Apie 100 dalyvių keitėsi tuščiais buteliais, alaus butelių kamšteliais, etiketėmis, taurėmis, bokalais, padėkliukais. Į renginį atėję ukmergiškiai galėjo stebėti ir varžybas – alaus krepšinį, alaus bokalo laikymą, greitą gėrimą iš alaus buteliuko. Arba pasiūlyti kolekcionieriams ką nors įsigyti.
Vieno iš organizatorių klubo „Humulus lupulus“ pirmininkas Remigijus Ravinskas džiaugėsi, kad renginys vykęs, gausus, į jį atvyko ne tik lietuviai, bet ir svečiai iš Rusijos, Baltarusijos. Jame vyksta ne tik mainai, bet ir bendravimas. Keletą tūkstančių alaus taurių ir bokalų bei apie 100 peleninių turintis kolekcionierius pasakojo, kad tokie klubai steigiami ne tik vienyti kolekcininkus, bet ir puoselėti alaus kultūrą. „Mes ne alaus vartotojai, bet alaus atributikos rinkėjai“ – sakė R. Ravinskas. Tokiais renginiais stengiamasi keisti žmonių požiūrį į alų.
Latvijos alaus šventės organizatorius ir Draugijos sukurti alaus muziejų vadovas Andrejs Šikors sakė, kad jam patinka, jog lietuviai organizuoja tokias biržas, nes Latvijoje jos nevyksta. Kelių tūkstančių bokalų ir puodukų kolekcijos savininkas į lietuviškas biržas atvyksta jau penkti metai. Bet ir šį kartą rado kuo apsikeisti.
Svečias pasakojo, kad alaus muziejaus dar nėra, nėra ir ekspozicijos. Bet muziejus, atspindėsiantis Latvijos alaus daryklų istoriją nuo XVII amžiaus, Rygos senamiestyje kuriamas. Sekančių metų gegužės pabaigoje vyks antrasis Alaus festivalis Latvijoje. Kadangi susitarta su Lietuvos ir Estijos aludariais, tikimasi, kad Rygoje vyksiantis Baltijos regioninis festivalis bus įtrauktas į Europos festivalių kalendorių.
Jau pirmajame festivalyje stengtasi parodyti ir įrodyti, kad čia nekalbama apie alų, skirtą prisigerti, bet kalbama apie alų, kaip kultūros istorijos dalį. Tai šeimos festivalis – įrengta atskira vaikų zona, per tris dienas nebuvo nė vieno policijos iškvietimo. Čia propaguota alaus gėrimo kultūra, teikiamas atitinkamas maistas. Festivalį aplankė 50 tūkstančių lankytojų, kas ketvirtas buvo užsienietis.
Sankt Peterburgo alaus etikečių kolekcionierių klubo valdybos narys Vasilij Ruskich pasakojo, kad tokiame renginyje Lietuvoje jis pirmą kartą. Todėl gali palyginti lietuvišką ir užsienietiškas biržas – jos skiriasi kitokia atmosfera. Ukrainoje, Maskvoje daugiausia keičiamasi, turtinamos kolekcijos. Maskvoje kolekcionieriams neorganizuojama netgi nakvynė. Biržose Minske, Lietuvoje bendravimas su žmonėmis – pirmoje vietoje.
V. Ruskich į Lietuvą vyko norėdamas ne tiek praturtinti kolekciją, kiek pabendrauti su žmonėmis. Čia jis pagaliau susipažino su kolegomis, su kuriais anksčiau bendravo tik internetiniuose forumuose.
Svečias kolekcionuoja alaus kamštelius ir viską, kas susiję su alumi „Porteris“. Ukmergėje jis apmainė apie 200 alaus butelių kamštelių ir 20 „Porterio“ etikečių. Pasidomėjus, kodėl būtent renkamos „Porterio“ etiketės, V. Ruskich pasakė, kad jis Sankt Peterburgo „Porterio“ degustacijos organizatorius. Tokiai degustacijai pernai metais buvo pateikta 110 „Porterio“ rūšių. Dvi dienas alų degustavo keturios komisijos. Alaus rūšys buvo paskirstytos į keturias dalis – amerikietiškas, angliškas, Baltijos ir specialias. Degustacijoms alus atsivežamas iš svečių šalių, perkamas netgi interneto parduotuvėse. Paskutinėje degustacijoje buvo alaus iš dviejų naujų šalių – Naujosios Zelandijos ir Australijos. Iš ten du buteliai alaus buvo nupirkti už 150 dolerių. Daugiausia kainavo persiuntimas.
Kolekcionierius pasakojo, kad šis alus nerūgsta. Viename susitikime jam teko ragauti alų, kuriam jau seniai pasibaigęs galiojimas. Čia laimėjo 15 metų senumo alus. Tiek išsilaiko tik „Porterio“ alus, nes jis neturi galiojimo termino. Tai lemia dvi priežastys – padidintas alkoholio kiekis neleidžiantis rūgti ir jo laikymo sąlygos. Pas patį V. Ruskich namuose stovi du šaldytuvai, kuriuose „Porteriai“ laikomi 2-3 metus. „Toks alus daug skanesnis nei ką tik iš parduotuvės“ – teigia svečias.
Kitas renginio organizatorius, alaus kolekcionierių klubo „Alutis“ narys Danas Tamelis pasakojo, kad alaus atributiką kolekcionuoti pradėjo dar studijų laikais – apie 1985 metus. Nors anksčiau jis rinko įvairius eksponatus, tačiau dabar renka tik alaus padėkliukus iš buvusios Sovietų Sąjungos šalių. Tai nėra taip paprasta, kaip atrodo – juk gauti eksponatų, pavyzdžiui, iš Turkmėnistano, labai sunku, kadangi į jį pakliūti beveik neįmanoma.
Kolekcionieriai renka eksponatus orientuodamiesi į šalis, kuriose alus gaminamas, alaus daryklas. Pavyzdžiui, vien lietuviškų alaus etikečių kolekcijose virš 13 000. Pasikeitė etiketėje išspausdinti metai, UAB tapo AB – štai ir nauja kolekcinė etiketė. Kolekcijos turi ir pažintinę vertę – pagal jas galima atsekti alus istoriją.
UAB „Vilkmergės alus“ direktorius Ramūnas Blazarėnas renka alaus taures ir bokalus. Rimčiau kolekcionuoti pradėjo per pirmąją Ukmergėje vykusią biržą. Jau nuo anksčiau jis turėjo 30 bokalų. R. Blazarėnas specializuojasi rinkti tik Baltijos šalių produkciją – turi 697 lietuviškus bokalus, virš 100 latviškų. Vertingiausias kolekcijos eksponatas – 2 litrų talpos „Vilkmergės alaus“ batas. Jis išskirtinis – tai buvo vienetinis, eksperimentinis egzempliorius.
Arvydas Pėšina
{besps}birza1{/besps}